IŠ LIETUVOS IR AUSTRIJOS KULTŪRINIŲ RYŠIŲ ISTORIJOS. Pianistas, kompozitorius, pedagogas Stasys Vainiūnas (1909 – 1982)

Straipsnio autorius prof. Petras Kunca – vienas iš Tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso organizatorių, taip pat vertinimo komisijos narys, atkreipia skaitytojų dėmesį į konkurso sąsajas su lietuvių, austrų ir kitų Europos muzikos menininkų kūrybiniu bendradarbiavimu.

…………………………………………………………………………………………….

 

S_vainiunas_groja_LMTA_Did_saleje_LMTA_arch

Tarpukario Lietuvos tarptautinių  kultūros ryšių panoramoje ryški S. Vainiūno asmenybė. Pianistas, studijuodamas Rygoje kartu su kitais lietuvių menininkais, plėtojo lietuvių ir latvių kultūrų sąsajas, buvo pirmasis lietuvių atstovas Europos konkursuose, palaikė lietuvių ir latvių muzikų kontaktus su Austrijos menininkais, Vienos muzikos universitetu. Šiandien Lietuvoje  tęsiame S. Vainiūno puoselėtas tradicijas kas ketverius metus rengdami jo vardo tarptautinius  konkursus, stiprindami  Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Austrijos muzikos universitetų – Vienos, Zalcburgo, Graco, Linco – bendradarbiavimą. Tai įdomus, ilgalaikis istorijos procesas, siejantis praeitį su dabartimi.

2022 m. pavasarį Vilniuje ir Kaune vykusio IX-jo Tarptautinio S. Vainiūno konkurso  dalyvių gausa ir aukšta  jų muzikos atlikimo kokybė paskatino labiau pasidomėti šių konkursų ištakomis ir raida. Atkreipė dėmesį kai kurios iki šiol mažiau nagrinėtos temos ir S. Vainiūno kūrybinės biografijos faktų  atodangos, atveriančios galimybę pamatyti, kaip formavosi S. Vainiūno idėja rengti  pianistų konkursus Lietuvoje, siekiant paskatinti jaunųjų atlikėjų ugdymo metodiką ir profesinę brandą. Būdamas Lietuvos Valstybinės konservatorijos Fortepijono katedros vedėju, profesorius S. Vainiūnas subūrė katedros pedagogus surengti pirmuosius Respublikinius Jaunųjų atlikėjų ir M. K. Čiurlionio konkursus (1965). Tačiau po profesoriaus netekties (1982)  nutarta Jaunųjų atlikėjų konkursui suteikti S. Vainiūno vardą (1989). 1993 m. konkursas tapo tarptautiniu. Kadangi žymi S. Vainiūno-kompozitoriaus palikimo dalis yra kamerinė muzika, 2006 m. ji buvo įtraukta į konkurso programą ir renginys jau buvo skelbiamas V-ju Tarptautiniu S Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių  konkursu. Toliau plėtojant tarptautinius ryšius, S. Vainiūno konkursas pelnė platų pripažinimą, Tarptautinis Alink – Argerich fondas jį priėmė į savo globojamų prestižinių muzikos renginių gretas. 2022 m. rudenį konkursas tapo Pasaulinės tarptautinių konkursų federacijos nariu. Šio ir visų Lietuvoje rengiamų tarptautinių konkursų dėka lietuvių muzikos vertybės vis labiau išgirstamos plačiajame pasaulyje.

Prisimindami šį kontekstą, konkurso organizatoriai visuomet skiria dėmesį istoriniam  ryšiui su Austrija: 1933 m. S. Vainiūnas dalyvavo Tarptautiniame dainininkų ir pianistų konkurse Vienoje, tapo pirmuoju lietuviu, pagerbtu tarptautinio konkurso laurais. Šio laimėjimo draugiškoje šalyje dėka (1924 m. Austrija  de jure pripažino Lietuvos nepriklausomybę, Latvijos – 1921 m.) S. Vainiūnas išėjo į platesnių europinių ryšių kelią. Tuo metu kilusios idėjos lydėjo jo visą kūrybinį gyvenimą ir subrandino mintį inicijuoti pianistų konkursus Lietuvoje. Ta istorijos dalis išsamiai aprašyta muzikologės Onos Narbutienės išleistoje monografijoje „Stasys Vainiūnas. Kūrybinės veiklos apžvalga. Dienoraščio puslapiai ir laiškai. Amžininkų atsiminimai“ (Vilnius, Vaga, 1991). Apie S. Vainiūną publikacijas paskelbė muzikologai Kazys Jasinskas, Vytautė Markeliūnienė ir kiti.

Man buvo įdomu paieškoti daugiau išlikusių duomenų apie S. Vainiūno dalyvavimą konkurse Vienoje, sugretinti juos su jau turimais faktais. Interneto platybėse apie šį konkursą  galima rasti publikacijų, mums bylojančių jo istorijos aktualumą, ypač jei jose minimas  S. Vainiūnas – pianistas. Tiesa, kai kurie faktai įvairiose publikacijose varijuoja, pvz., skiriasi dalyvių skaičiaus nuorodos, vertinimo komisijos sudėties aprašymai, net laureatų pavardės. Bet mus labiau domina kontekstas ir aplinka, į kurią tuomet pateko jaunasis S. Vainiūnas. Tuo aspektu atkreipė dėmesį straipsnis Bukarešto nacionalinio muzikos universiteto leidinyje  „Musicology today. Journal of National University of Music Bucharest. Issue 2(30). April–June 2017”.  Straipsnio autorė Ana-Maria Orendi šiame tyrime, pavadintame “Lipatti’s Generation: A Rediscovery (Lipačio karta: nauji atradimai)” * gana plačiai apibūdina konkursą, ieško paralelių tarp tuo metu visai jauno rumunų pianisto Dinu Lipatti (1917-1950) ir kitų atlikėjų vertinimų. Pasirodo, S. Vainiūno konkurentų tarpe buvo ir šis, ir kiti vėliau plačiai pripažinti pianistai, kurių biografijos yra vertos atskirų studijų. A.-M. Orendi rašo, jog vienas iš žiuri narių, įžymus prancūzų pianistas Alfredas Cortot pasitraukė iš vertinimo komisijos, protestuodamas prieš kitų kolegų Lipačiui skirtą antrąją premiją  (pirmoji buvo paskirta lenkų pianistui Boleslawui Koniui). A.-M. Orendi  savo studijoje užsimena ir apie Vainiūną. Medžiagą tyrimui ji rado Vienos muzikos ir scenos menų universiteto archyve, bet nurodo ir kitus šaltinius. Savo tyrime ji rašo, jog pirmame ture dalyvavo 173 pianistai (ji konstatuoja , kad kitose publikacijose pateikiami ir didesni skaičiai – 252 ir 220), ir kad  tarp žiuri narių buvo tuometiniai ar buvę konkursantų mokytojai. Orendi pateikia  įdomių Vainiūno dalyvavimo Vienos konkurse faktų:

„Prancūzų pianistė Ida Perin – viena iš apdovanotųjų trečiąja premija – studijavo Paryžiaus konservatorijoje pas Isidorą Philippą; Julianas Karolyi (Vengrija) ir Gina Bachauer (Graikija) studijavo taip pat Paryžiuje pas Alfredą Cortot ir abu laimėjo sidabro medalius. Julius Chajesas (Austrija) studijavo Vienoje pas Julių Isserlisą, amerikiečių pianistas Johnas Robertas Crownas – pas Morizą Rosentalį. Emilio von Sauerio studentai – olandas Marinus Flipse ir latvis Stasis Andriaus Vainiunas – abu buvo apdovanoti diplomais; pastarasis pagal kai kuriuos šaltinius (Gaudrimas, 1970–1979) apdovanotas pirmąja premija, kuri buvo klaidingai priskirta ir vokiečių pianistui Karlrobertui Kreitenui“. Gaudrimo pavardė minima ir išnašose, kuriose randame jo straipsnio šaltinį**.

Nors kai kurie Orendi minimi faktai reikalauja patikslinimo ***, vis tik šiandien mums svarbu turėti liudijimą, kad  konkurse Vienoje jaunojo S. Vainiūno talentas atkreipė klausytojų dėmesį ir jis buvo  priimtas į puikių to meto  pianistų ratą. Konkurso dalyvių koncertai buvo tiesiogiai transliuojami per Vienos radiją, tad klausytojų auditorija buvo plati. Tarp S. Vainiūno skambinimo vertintojų buvo įžymieji pianistai Alfredas Cortot, Wilhelmas Backhausas, taip pat ir būsimieji S. Vainiūno mokytojai – Eduardas Steuermannas, Emilis von Saueris. Kai S. Vainiūnas sugrįžo į Vieną tęsti fortepijono studijas 1935–1936 m., organizatoriai jį vėl pakvietė dalyvauti tame pačiame pianistų konkurse, tačiau jaunasis Vainiūnas apsisprendė pasiūlymo nepriimti. Kelionės įvykius ir tuometines nuotaikas, studijas  S. Vainiūnas aprašė laiškuose savo artimiesiems, dienoraštyje, taip pat straipsnyje „Menininkų širdis – Viena“ ****.

IMG_3172S. Vainiūno kūrybinius ryšius su Viena šiandien tęsia ir Austrijos menininkai, dalyvaujantys įvairiuose bendruose projektuose Lietuvoje. Su vienu iš jų – pianistu Avedisu Kujumdžianu (Kouyoumdjian) mes, LAD nariai, susitikome Lietuvos ir Austrijos draugijoje 2017 m. Ryški jo meninė biografija ir mintys apie muzikos meną sudomino susitikimo dalyvius, kurie klausinėjo svečią aktualiomis Austrijos visuomenės gyvenimo temomis. A. Kujumdžianas yra VI-jo Ludwigo van Beethoveno pianistų konkurso Vienoje nugalėtojas, Vienos muzikos ir scenos menų universiteto profesorius, Instrumentinio fakulteto dekanas, vienas iš Universiteto kamerinio ansamblio katedros – Josepho Haydno instituto ir Tarptautinio J. Haydno kamerinės muzikos konkurso įkūrėjų, Belgijos muzikos instituto „Chapelle Musicale Reine Elisabeth“ profesorius. Į Vilnių jis atvyksta mielai, yra laukiamas svečias Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) , aukštai vertinamas lietuvių studentų kaip Europos kamerinės muzikos akademijos (ECMA) dėstytojas, globojantis jų studijas ir Vienoje, ir Vilniuje. Prof. A. Kujumdžianas šiais metais vėl buvo kviečiamas vadovauti IX -jo Tarptautinio S. Vainiūno kamerinių ansamblių konkurso vertinimo komisijai, tačiau dėl pandemijos atvykti negalėjo. Šios kategorijos komisijos pirmininku sutiko būti lietuvių violončelininkas, LMTA Kamerinio ansamblio katedros vedėjas, profesorius Rimantas Armonas.

Prof. A. Kujumdžianas nuolat domėjosi konkurso eiga ir rezultatais. Laiške iš Vienos jis paskyrė šias eilutes  konkurso vertinimo komisijai:

„Rašau Jums pirmiausia norėdamas išreikšti savo asmeninę padėką visiems Jums, mano kolegoms, už sėkmingą IX-jo Tarptautinio S. Vainiūno konkurso įgyvendinimą. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems organizatoriams. Labai apgailestauju, kad šiais metais dėl ligos galėjau tik iš tolo domėtis varžybų eiga.

Mane apima pasididžiavimo jausmas prisiminus, kad nuo 2006 m. esu nuolat susijęs su šiuo konkursu, mačiau teigiamus jo žingsnius ir galėjau prisidėti prie jo tolesnės raidos. Man atrodo, jog per šį laikotarpį konkursas visiškai įsitvirtino tarptautinėje arenoje ir tapo ypač svarbiu Baltijos šalių kamerinės muzikos įvykiu. Tokio pobūdžio renginiai apskritai, kaip kiekviena idėja vienijanti tautas per meną, turėtų būti visur ir visada absoliučiai propaguojama, ypač šiandieniniais painiais laikais, siekiant paskatinti taikaus tautų sambūvio supratimą ir pagarbą skirtingų kultūrų įvairovei. Linkiu, kad Tarptautinis S. Vainiūno konkursas gyvuotų ilgus metus ir tikiuosi, kad kitame konkurse vėl galėsime bendradarbiauti kartu. Dėkoju visiems už pasitikėjimą ir nuoširdžią draugystę. Avedis Kouyoumdjian“.

Šio profesoriaus studentai ir absolventai sėkmingai dalyvavo šių metų S. Vainiūno konkurse: Trio Bohémo laimėjo I-ją premiją, specialų prizą už geriausią S. Vainiūno kūrinio atlikimą ir koncertinį prizą; Cuore Piano Trio buvo apdovanotas prof. A. Vainiūnaitės asmeniniu prizu (už aukštą atlikimo kultūrą). Malonu pažymėti, kad dalyvavę trys Lietuvos kameriniai ansambliai – Meta Piano Trio, Duo Andersson-Ivanovaitė  ir  Duo Silenzio – konkurse pastebėti kaip brandūs atlikėjai,  buvo apdovanoti diplomais ir prizais*****.

Dviejose konkurso vertinimo komisijose dirbo 14 muzikos  atlikėjų ir pedagogų iš JAV, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos. Organizatoriai sulaukė jų padėkos už sklandžią konkurso eigą ir  prasmingą tarptautinių kultūrinių ryšių plėtrą.

Šio straipsnio pabaigoje norėčiau pacituoti  profesoriaus S. Vainiūno dukters, smuikininkės, profesorės Audronės Vainiūnaitės, konkurso organizacinės grupės ir kamerinių ansamblių vertinimo komisijos narės, žodžius:

„ Manau, jog šis tarptautinis konkursas buvo jaudinantis ir išskirtinai reikšmingas – tiek aukščiausiu profesiniu, tiek dvasiniu lygiu. Atrodo tiesiog neįtikėtina, kad pavyko surengti konkursą lyg taurią muzikos šventę tokiu siaubingu pasauliui karo ir nužmogėjimo laiku. Konkursu  susidomėjo ansambliai iš viso pasaulio: Austrijos, Estijos, Rumunijos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Ispanijos, Kinijos, Taivano, Kanados, Malaizijos, Junginės Karalystės, Prancūzijos, Japonijos, Lietuvos ir kt.

Būtina pažymėti, jog buvo įdomu klausytis  daug skirtingų ir įtikinančių  kūrinių interpretacijų. Daugelis ansamblių jau turėjo koncertinę patirtį, tad jų dalyvavimas labai pakėlė šio konkurso meninį lygį. Muzika skelbė dvasinį gėrį ir jo kovą prieš visišką siaubą – nesuprantamas protui žudynes, sadizmą Ukrainoje, košmarišką veidmainiavimą – ji siuntė gėrio žinią pasauliui. Būtent tai ir buvo svarbiausia šiame renginyje.

Tėvas irgi jaustųsi laimingas būdamas kartu, klausydamas savo muzikos puikiausiame ir įvairiausiame jaunų žmonių, susirinkusių iš tolimiausių pasaulio kampelių, atlikime“.

Konkursas baigėsi balandžio 2 d., minint 113-ąsias S. Vainiūno gimimo metines.

X – asis S. Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas numatomas 2026 m. Vilniuje.

 

Prof. Petras Kunca

2022 10 20

 

Gerdos Putnaitės nuotraukoje iš dešinės: Avedis Kujumdžian, Petras Kunca, Petras Zurlys, Karmela Rudaitienė,

2017 m.

 

Paaiškinimai :

* Prieiga internetu: musicologytoday.ro/30/MT30studiesOrendi.pdf

** Gaudrimas,Yu.K/1970-1979”StasisAndriausVainiunas in The Great  Soviet Encyclopedia(3rd edition)’’, http://encyclopedia2.thefreedictionary.com/Stasis+Andriaus+Vainiunas, accessed on January 2018

*** Tarptautiniai klasikinės muzikos atlikėjų konkursai pradėti rengti tik XX a. trečiame dešimtmetyje, tad konkursų nušvietimo periodinėje spaudoje tradicijos tuomet dar tik pradėjo formuotis. Palyginimui: pirmasis F. Chopino pianistų konkursas Varšuvoje įvyko 1927; H. Wieniawskio smuikininkų – Poznanėje 1935, E. Ysaye (Karalienės Elžbietos) smuikininkų – Briuselyje 1937, J. Thibaud smuikininkų – Bordo 1942, M. Long ir J. Thibaud pianistų ir smuikininkų – 1943… Matyt, tuo metu vyravo laisvesnis požiūris į meno faktų ir įvykių aprašymą, todėl ir Vienos konkurso (1933) atspindžiai periodinėje spaudoje, kuriuos pasitelkia A.-M. Orendi,  pasižymėjo traktavimo įvairove.

**** O. Narbutienė. Stasys Vainiūnas. Kūrybinės veiklos apžvalga. Dienoraščio puslapiai ir laiškai. Amžininkų atsiminimai. Vilnius, Vaga, 1991

***** Apie IX -jį Tarptautinį S. Vainiūno konkursą žr.:

Internete – www.vainiunas.lt;

Žurnale „Muzikos barai“ 2022 m. Nr 1-8, p.70

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Susisiekite