Lietuvos ir Austrijos draugijos 20-mečio vakaras
Lapkričio 18 dieną skambant styginių kvarteto „Akademija“ muzikai buvo paminėtas Lietuvos ir Austrijos draugijos 20-metis bei 75-osios Simgundo Freudo mirimo metinės. Šventinio vakaro metu Lietuvos ir Austrijos kompozitorių muziką atliko Petras Kunca, Dalia Šešelgienė, Remigijus Vitkauskas ir Kęstutis Eidukonis bei solistai Zita Grigienė ir Marius Deksnys. Muziką keitė Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupės pirmininko Arvydo Vidžiūno, Austrijos Respublikos ambasadoriaus Johanno Spitzerio bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaro, apdovanoto Austrijos Mokslo ir meno Didžiuoju Kryžiumi, Zalcburgo universiteto „Mozarteum“ profesoriaus Josefo Wallnigo sveikinimai. Toliau programoje pasisakė psichiatras psichoterapeutas doc., dr. Eugenijus Laurinaitis „Apie individo, visuomenės ir kultūros santykius Sigmundo Freudo teorijoje“.
E. Laurinaitis prikaustė susirinkusiųjų dėmesį trumpai ir išraiškingai atskleisdamas S. Freudo teorijų poveikį visuomenei, kuris stipriai juntamas iki šiol. S. Freudo kelias į spichoanalizę prasidėjo jam studijuojant neurologiją. Dar būdamas studentu suprato, kad dėstytojų duodami atsakymai nepadeda gydyti. Pasukęs savo ieškojimų keliu tapo pirmuoju savo pacientu – tyrinėjo savo dvasinį pasaulį, gilinosi į sapnus. Sigmundas Freudas vis labiau garsėjo, kol 1914 m. neprasidėjo karas, pakeitęs ir jį, ir pasaulį.
Austrų psichiatras išskyrė dvi varas (E. Laurinaičio vietoj instinkto siūlomas vartoti terminas, nes reiškia ne tiek išgyvenimo instinktą, bet energetinį išgyvenimo stimulą): libido ir tanatos, kurios negali pasireikšti tiesiogiai, todėl turi būti transofmuotos. Didžioji dalis dalykų mūsų gyvenime vyksta nesąmoningai. Mes suvokiame, kad daug ko nežinome, bet net ir tai, ko nežinome, mus veikia ir gali priversti pasielgti taip, kaip patys iš savęs nesitikėjome.
Kino ir televizijos populiarumą lemia tai, kad mes negalime pasipriešinti vaizdams, jie patenka į mūsų sąmonę be kritikos. Todėl profesorius E. Laurinaitis dažnai kartoja savo studentams, kad jie skaito ne tas knygas, kurias parašė autoriai ir žiūri ne tuos filmus, kuriuos sukūrė režisieriai. Visa XX a. literatūra sukurta po S. Freudo ženklu, o ir į kasdieninį mūsų gyvenimą yra įsiskverbęs psichoanlitinis mąstymas.
Profesorius E. Laurinaitis palietė ir skaudesnius S. Freudo biografijos faktus. Vienas iš jų aprašytas G. Smilewskio romane „Zigmundo Froido sesuo“, kai žymusis psichoanalitikas prasidėjus karui persikelia į Londoną kartu pasiimdamas savo šeimą, žmonos seserį, gydytoją ir net šuniuką, tačiau palieka Vienoje keturias savo seseris.
S. Freudo idėjos ne tik nemirė, bet atvirkščiai – suklestėjo. Šiandien psichoanalizei 119 metų. Jos istorija skaičiuojama nuo 1895 metų, kai buvo pirmą kartą aprašytas isterijos atvejis. Psichoanalizei labai svarbus sapnų nagrinėjimas, nes juose pasireiškia tai, ko mes nežinome apie save. Sapnų analizė gali padėti mums daug ką suprasti, tačiau analizuoti reikia kartu su analizantu, nes nėra universalių sapnų paaiškinimų.
Vakare be jau minėtų dalyvavo ir kiti garbūs svečiai: Lietuvos ir Austrijos draugijos viceprezidentė Kristina Valentonienė, lydėjusi iš Austrijpos atvykusį Josefą Wallnigą, prof. Juozas Antanavičius, Rostislavas Volodzko, o renginį vedė draugijos generalinė sekretorė Karmela Rudaitienė. Renginio dalyviai dar ilgai nesiskirstė ir aptarinėjo vakaro metu išgirstas mintis.
Renginį rėmė Austrijos Respublikos ambasada.
Tekstas ir nuotraukos Gerdos Putnaitės