Zalcburgas: giedras žvilgsnis į Vilnių
Pakviestas Lietuvos ir Austrijos draugijos(LAD) balandžio 23-26d. Vilniuje lankėsi Zalcburgo tarptautinio fondo “Mocarteum“ prezidentas dr.Johannes Honsig-Erlenburg. Jis susitiko su LR Seimo Tarpparlamentinės grupės su Austrijos Respublika pirmininku dr. Arvydu Vidžiūnu, kartu su Zalcburgo Federacinės Žemės Landtago delegacija dalyvavo ir pasisakė Seimo parengtoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos ir Zalcburgo žemės kultūrinio bendradarbiavimo 45-mečiui paminėti. Svečią priėmė LR Kultūros ministras Šarūnas Birutis, pokalbiuose dalyvavo Lietuvos Nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) prorektorė doc.dr. Judita Žukienė, LDK Valdovų rūmų direktorius dr.Vydas Dolinskas, renginių koordinatorius Vytautas Gailevičius, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Regina Lopienė, Lietuvos ir Austrijos draugijos atstovai. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos istorijos katedra (vedėja dr.Laima Budzinauskienė) kartu su Lietuvos ir Austrijos draugija surengė svečio susitikimą su šios universitetinės aukštosios muzikos mokyklos bendruomene. Susirinkusieji J.Karoso salėje susidomėję klausėsi anksčiau Zalcburgo Universitetui „Mocarteum“ priklausiusių vargonų kelionės į LMTA istorijos, kurią pristatė prof. dr. Juozas Antanavičius ir doc.Gediminas Kviklys. Svečias savo pasisakyme gyvai apibūdino Fondo mokslinę tiriamąją veiklą, skiriamą Mocarto dokumentų ir kūrybos šiuolaikinėms studijoms, publikavimui internete, vykdomą koncertinę ir muziejų veiklą. Pokalbio metu dr. Honsig-Erlenburgas pakilo į sceną, ir fortepijonu, esančiu greta Zalcburgo vargonų, lengvai, lyg improvizuodamas, paskambino žavų Mocarto kūrinį – prancūzų vaikų dainelės“Ah, vous dirais-je, Maman“ 12 variacijų (K 265). Savo kalboje jis prisiminė ankstesnį savo kolegos, Fondo generalinio sekretoriaus muzikologo Rudolfo Angermüllerio apsilankymą LMTA(1983.05.20), atsakė į gausius susirinkusiųjų klausimus.
Baigiant vizitą Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidentas prof. Petras Kunca kalbino svečią – dr. Johannesą Honsig- Erlenburgą , paprašė jo apibendrinti vizito metu patirtus įspūdžius, aptartas bendradarbiavimo temas ir perspektyvas.
Petras Kunca: Gerbiamas pone prezidente, įpusėjome penktąjį Lietuvos ir Zalcburgo kultūrinės partnerystės dešimtmetį. Dabar Vilniuje per kelias Jūsų intensyvaus vizito dienas mes ne tik prisiminėme permainingą istoriją, bet, svarbiausia, aptarėme mūsų tolesnio pasikeitimo kultūrinėmis vertybėmis galimybes. Su kokiais įspūdžiais Jūs pasitinkate šį pavasarį Vilniuje?
Johannes Honsig-Erlenburg: Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos ir Austrijos draugijai už pakvietimą ir draugišką priėmimą šiuo gražiu metų laiku. Mes su žmona Anna pirmą kartą lankomės Lietuvoje ir tai mums yra iš tikro ypatingas gyvenimo įvykis. Manau, svarbiausi įspūdžiai, patirti dalyvaujant LR Seimo tarptautinėje konferencijoje, taip pat susitikime su LR Kultūros ministru ir kitų kultūros institucijų vadovais, yra tokie, kad Vilniaus, Lietuvos ryšiai su Austrija įgauna stiprios augimo energijos ir mes drąsiai galime galvoti apie bendrų projektų kūrimą ir įgyvendinimą, kūrybiškai išbandyti naujas galimybes, kurias atveria mūsų šalių bendradarbiavimas. Mūsų veiklą skatina ir neseniai Austrijos federacinės kanceliarijos ir Lietuvos Kultūros ministerijos pasirašytas Austrijos ir Lietuvos sutarties memorandumas apie kultūrinį bendradarbiavimą kultūros ir meno srityse. Kalbant konkrečiai, mes jau šiuo metu kartu su Lietuvos ir Austrijos draugija pradedame realizuoti idėjas, kurios brendo anksčiau ir buvo aptartos Jūsų, pone Kunca, vizito į Zalcburgo fondo „Mocarteum“ 100-čio minėjimą praeitą rudenį metu. Sekančiais metais minėsime 260-sias V.A.Mocarto gimimo metines ir jau turime numatę bendrų įvykių planus.
P.K. Jaučiame, kad Lietuvos visuomenė iš tikro yra pasiilgusi brandaus meno apraiškų, dedame dideles viltis į Lietuvos ir Zalcburgo talentingą jaunimą, pasireiškiantį įvairiuose žanruose.
J.H-E. Pokalbyje su p.Š. Biručiu dalyvavo daugelis jūsų Draugijos projektų rėmėjų ir aš pajutau palankų susidomėjimą Fondo „Mocarteum“ ir LAD projekte numatytai V.A.Mocarto originalaus smuiko prezentacijai Vilniuje. Prisimenant „Mocarteumo“ surengtas Mocarto smuiko prezentacijas Niujorke (2013) ir Tokijuje (2014), pamatėme kokį didžiulį teigiamą poveikį tų šalių kultūrinėms visuomenėms turėjo ši idėja. Renginiams skyrė dėmesį pasaulio žiniasklaida.
P.K.Ši idėja būtų ypač patraukli Lietuvos jaunimui ir visuomenei. Mūsų smuiko grojimo mokyklos lygis aukštai vertinamas, tad žinia apie Mocarto smuiko prezentaciją būtų labai palankiai sutikta Lietuvos muzikos mokyklose (jų turime virš šimto). Mokinius, jų tėvus, mokytojus ir visą visuomenę pakerėtų ir apjungtų švelnus ypatingo tembro garsas. Jo autentišką skambesį, kuris buvo patrauklus Mocarto ausiai, galėtų išgirsti daugybė žmonių, grojant talentingam Lietuvos jaunimui.
Gal galėtumėte atskleisti mūsų skaitytojams kelis Mocarto smuiko istorijos puslapius?
J.H-E. Instrumentas, apie kurį kalbame, iš tiesų turėtų gerą aplinką pristatant jį Vilniuje. Pažinus unikalią Lietuvos sostinės senamiesčio aurą, Valdovų rūmus, Filharmoniją, Muzikos akademiją matome aiškias sąsajas su mūsų aptariamo instrumento epocha ir jo pristatymo galimybėmis. Jį pagamino italų smuikų meistras Pietro Antonio Dalla Costa 1764 m.Trevize, netoli Venecijos. Mocartas tuo smuiku grojo gyvendamas Vienoje. Tai puikiai išsaugotas iki mūsų dienų smuikas. Costa buvo garsiųjų Kremonos, Šiaurės Italijos mokyklos atstovų brolių Antonio ir Girolamo Amati mokinys. Būtent tas smuikas prieš maždaug du metus buvo paskutiniosios jo savininkės – muzikos mėgėjos – padovanotas Fondui“Mocarteum“. Instrumento autentiškumą patvirtino ekspertai. Jau teko patirti, kad kiekvienam grojančiam juo kamerinę muziką ar su orkestro pritarimu, Mocarto smuikas suteikia didelį malonumą ir didelį kūrybinį impulsą.
Be abejo, atveždami šį smuiką į Lietuvą, mes norėtume prisidėti prie mūsų kultūrinės – edukacinės partnerystės stiprinimo, padėti Lietuvos ir Austrijos draugijos padalinio –„ Lietuvos Mocarto draugai“ – veiklai, vykdant šiam projektui reikalingus didelės apimties paruošiamuosius darbus.
P.K. Su jaunimu siejame ir mintį suburti Lietuvos Mocarto orkestrą.
JH-E. Kiekviena jaunimo susibūrimo apie vienijančią temą galimybė jaudina visuomenę. Juo labiau bendram muzikavimui. Idėja sukviesti jaunimą naudingai veiklai yra puiki ir aš linkiu, kad ją pasisektų įgyvendinti. Girdėjau, kad ir Zalcburge kalbama panašia tema. Gal tai galėtų būti dar viena mūsų kraštų bendradarbiavimo forma? Bendras Mocarto orkestras leistų nuolat prisiminti muzikavimo kokybės sampratos svarbą. Turint omenyje tokius LAD projekto partnerius kaip LMTA , Nacionalinė filharmonija ir jūsų muzikos mokyklas, tikriausia galime sakyti, kad turime visas prielaidas jį sėkmingai įgyvendinti.
P.K. Iš tikro, tai leistų dar kartą iškelti repertuaro atrankos, Mocarto kūrinių atlikimo kokybės klausimus, kurie turėtų teigiamai veikti jaunimo profesinį parengimą, pasitarnautų klasikinės muzikos sklaidai jaunimo ir visuomenės tarpe.
J.H-E. Be abejo, tokioms idėjoms reikia finansinės paramos. Manau, kai mes kartu pradėsime ieškoti finansavimo šaltinių, Fondas „Mocarteum“, nežiūrint jo jau dabar įgyvendinamų arba suplanuotų įgyvendinti projektų, galėtų rimtai svarstyti galimybę palaikyti ir prisidėti prie jūsų Draugijos tolimesnių žingsnių šia kryptimi. Kaip aš jau minėjau, tai būtų parama ir „ Lietuvos Mocarto draugų“ veiklai.
P.K. Turint omenyje LMTA studijų kryptis, Lietuvos muzikos mokslininkams yra aktualu stiprinti ryšius su Fondo „Mocarteum“ mokslininkais, planuojant bendrus Mocarto kūrybos tyrimus ir jų sklaidą. Tai padėtų palaikyti mūsų abiejų šalių studentijos ir visuomenės kultūrinį dialogą, šiuolaikiškai atskleisti Mocarto, kaip vienos ryškiausių Europos kultūros asmenybių kūrybos neblėstantį aktualumą ir žavesį.
J.H-E. Apie tai mes jau kalbėjome susitikime LMTA J.Karoso salėje. Aš pastebėjau jūsų jaunimo žinių troškimą, kalbų mokėjimą, laisvą mintį ir sugebėjimą bendrauti. Aš įsitikinau, kad Lietuvoje auginate gerą jaunimą, kuris tuoj pat įsijungs į mūsų šalių bendradarbiavimo veiklą.Štai dvi Muzikos istorijos katedros studentės Brigita ir Vaida padėjo surengti mūsų susitikimą su LMTA bendruomene. Rudenį du „Mocarteumo“ mokslininkai atvyks į LAD projekto „Tarptautinis muzikų simpoziumas „Mocartas Lietuvoje-45“ renginius. Tai Mocarto instituto mokslinis vadovas dr.Ulrich Leisinger, taip pat viena iš jo instituto bendradarbių dr. Anja Morgenstern. Simpoziume jie skaitys pranešimus greta žymiausių Lietuvos muzikos mokslininkų ir istorikų, dalyvaus diskusijose Mocarto kūrybos ir interpretacijos tematika. Tikriausia, tai paskatins mokslininkų ir jų studentų tarptautinį bendradarbiavimą.
P.K. Šiomis dienomis minime Lietuvos ir Zalcburgo žemės partnerystės 45-metį, aptarėme bendrų projektų gaires iki 2020 m., kai minėsime mūsų kultūrinių santykių 50-mečio jubiliejų. Apie tai kalbėjote Seimo konferencijoje, esmingai papildydamas Zalcburgo Landtago delegacijos narių pasisakymus šia tema. Landtago pirmininkė dr. Brigitta Pallauf apibūdino mūsų šalių bendradarbiavimą kaip vieną sėkmingiausių ilgamečio tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdžių ir kaip nuosekliai ir konceptualiai vykstantį procesą.Gerb.pone prezidente, kokios Jūsų mintys apie tai?
J.H-E. Jūsų klausimas apie politikos ir kultūros ryšius iš ties yra svarbus. Seime mes išgirdome tikrai gerų minčių apie naujų ryšių kūrimą, kitaip tariant, kultūrinių tiltų statybą. Tai politikos kryptis iškelianti kultūros reikšmę mūsų visuomenėms, numatanti ir atverianti kultūros projektų finansavimo galimybes.
Mano dėmesį pirmiausia atkreipė Seime eksponuojama Zalcburgo grafikų Hannės Engelhardt, Pėterio ir Reginos Riedlių paroda „Laisvės kaina“ ir jos atidarymo metu skambėję LMTA studentų styginio kvarteto „Mettis“ akordai. Klausantis konferencijos pranešimų susidarė įspūdis, kad yra aiškus šalių apsisprendimas stiprinti kultūrinį bendradarbiavimą ieškant ir randant naujas partnerystės formas. Malonu buvo girdėti Lietuvoje nuolat prisimenamų ir gerbiamų Zalcburgo žmonių, stiprinančių abiejų šalių ryšius, pavardes: ilgametis Lietuvos garbės konsulas Zalcburge dr.Peter Krön, dabartinis garbės konsulas architektas Erich Wagner ir kt. Ypatingu įvykiu konferencijos metu tapo zalcburgiečio rašytojo ir lietuvių literatūros vertėjo Cornelius Hell apdovanojimas Kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, kurį įteikė Kultūros viceministrė Patricija Poderytė. Jos pasisakymas sužadino norą dar kartą įsigilinti į C.Hellio vertimus, giliau pažinti lietuvių literatūrą…
P.K. … ji savo pranešime prisiminė ir lietuvių menininkų prasmingą veiklą šiandieniniame Zalcburge. Ten gyvena dvi pianistės, Universiteto „Mocarteum“ dėstytojos Irma Kliauzaitė, Gaiva Bandzinaitė, dirigentai – Landesteatro vyr.dirigentė Mirga Gražinytė, Arūnas Pečiulis – chorinių festivalių organizatorius, taip pat lietuviai studentai, šiandien studijuojantys pas Universiteto “Mocarteum“ profesorių, LMTA garbės daktarą Josefą Wallnigą …
J.H-E. … ir jei dar prisiminsime ir įžymiąją daininkę Liliją Šukytę, buvusią ilgametę Universiteto “Mocarteum“ profesorę, ilgus metus dėsčiusioje jos nuolatinėje auditorijoje Nr.3 senosiose mūsų Fondo patalpose, tai turėsime gražų būrį talentingų lietuvių kilmės muzikos menininkų Zalcburgo kultūros padangėje. Todėl šiandien aš matau ypatingai prasmingus mūsų bendradarbiavimo saitus.
Atsisveikindamas norėčiau dar kartą pareikšti padėką už man parodytą dėmesį p. dr.Arvydui Vidžiūnui – LR Seimo Tarpparlamentinės grupės su Austrija pirmininkui;p.Š.Biručiui – Kultūros ministrui; Lietuvos ir Austrijos draugijai; kultūrinių institucijų vadovybėms ir visiems jų padėjėjams, paruošusiems mano vizitą.
P.K. Gerbiama ponia Anna, Jūs ištikimai lydėjote savo vyrą visuose dalykiniuose susitikimuose,
dalyvavote Konferencijoje LR Seime. Ar radote laisvą valandėlę žvilgterėti į pavasarėjantį Vilnių?
Anna Honsig: Nors mano veikla nėra tiesiogiai susijusi su „Mocarteumu“ , lydėdama savo vyrą, aš čia džiaugiuosi kartu su juo. Pastebėjome, kad Vilniaus architektūra puiki, įdomus miestas, čia daug dėmesio skiriate menui, muzikai. Lankydami senamiestį, buvome pakviesti pasiklausyti simfoninio koncerto Nacionalinėje filharmonijoje. Nuoširdžiai linkiu sėkmės jūsų planuojamiems bendriems projektams.
P.K. Dėkoju už pokalbį.
Tuo pačiu norėčiau išreikšti padėką visiems parėmusiems LAD projektą, taip pat padėkoti už svečių globą – Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkei Birutei Karosienei, UAB „Silberauto“ direktoriui Rimantui Stankevičiui, Austrijos Respublikos ambasadoriui dr. Johannui Spitzeriui, ambasados patarėjai kultūrai p.Daliai Friedt, LRS Teisės departamento Civilnės teisės skyriaus patarėjui Vidmondui Vėgeliui, LMTA rektoriui prof. Zbignevui Ibelgauptui, vicerektorėms doc.Vidai Umbrasienei, doc.Juditai Žukienei,Vilniaus savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėjai Audronei Kraštinaitienei,Tarptautinio bendradarbiavimo poskyrio vyriausiajai specialistei Eglei Skeiverytei-Razauskienei; entuziastingiems LAD nariams – valdybos pirmininko pavaduotojai Kristinai Valentonienei, generalinei sekretorei Karmelai Rudaitienei, valdybos nariams prof. dr. Juozui Antanavičiui, Rostislavui Volodzko, prof. dr. Olegui Poliakovui, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų projektų vadovei Ritai Bacevičienei, muzikologei Ritai Nomicaitei, LMTA Muzikos istorijos katedros vedėjai dr. Laimai Budzinauskienei, Kalbų katedros vedėjui doc. Leonui Kižlai, studentėms muzikologėms Brigitai Jurkonytei,Vaidai Urbietytei-Urmonienei ir kt.
Teksto ir nuotraukų autorius Petras Kunca
