Kalba Austrijos Respublikos nacionalinės dienos minėjime 2017-11-08. Egidijus Vareikis LR Seimo užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas
Gerbiami ak
ademikai, politikai, svečiai. Ponios ir ponai.
Sveikimu mūsų bičiulius austrus su nacionaline švente ir nuoširdžiai džiaugiuosi, kad švęsdami galime gražiai prisiminti ir paminėti vieni kitus.
Pasakysiu tris dalykus, kurie, man regis, svarbūs mūsų draugystei.
Spalio 26-oji Austrijos švente tapo svetimos kariuomenės išvedimo iš šalies dėka. Svarbu pasakyti – svetimos, net jei ji bandė tada klijuotis išvaduotojos etiketę. Mes ją taip pat vadinome svetima kariuomene, netgi okupacine. Ir ji išsikraustė. Beje, kurdami jos iškraustymo scenarijų, domėjomės ir Austrijos patirtimi. Supratome, kad net sovietinę kariuomenę galima iškraustyti, kai tam sudaroma tinkama politinė aplinka. Tad turime ko vieni iš kitų pasimokyti. O jei jau apie pamokas ir pagalbą kalbame, tai negaliu nepaminėti Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio ir jo vadovaujamos kariuomenės indėlio, ginant Vieną ir visą Europą nuo kitokios svetimos kariuomenės. Jonas Sobieskis, padėjęs išvaduoti tuometinę austrų valstybę, ilgai neužsibuvo. Kaip tikras išvaduotojas.
Mūsų istorijoje daug panašumų. Ir vieni, ir kiti buvome susijungę iš dviejų valstybių, Austrijos-Vengrijos monarchija bei Lietuvos ir Lenkijos Respublika, iš jų ES ir dabar mokosi integracijos istorijos, net jei garsiai to neskelbia. Atidžiai sekame koalicijos formavimo procesą Austrijoje ir linkime, kad procesas būtų greitas ir sėkmingas.
Parafrazuodamas Šventą Raštas pasakysiu – kokia nauda ir prasmė būtų iš mano darbų, jei meilės neturėčiau. Kai užsienio delegacijos kalba apie pramonės, ekonomikos, prekybos ir pan. augimą, klausiu – ar padaugėjo meilės? Jei jos nedaugėja, negalima kalbėti apie draugiškus santykius. Draugystė yra dvasinis bendravimas iškylantis virš gamybos ir prekybos sandorių.
Man malonu pastebėti, kad kultūrinė ir, dar daugiau, – dvasinė – dimensija mūsų bendravime yra pirmiau visų kitų, o tai rodo ne tik interesų, bet ir svajonių bendrumą. Su austrais mums nesunku – turime ir vokiško ir skandinaviško tvarkingumo ir slaviško dvasingumo ir truputį „pašėlusios“ sielos. Todėl taip smagu matyti ir jausti mūsų bendrystę.