Lietuvos ir Austrijos draugija
Istorija
Pirmą kartą Lietuvoje skambės autentiškas W. A. Mozarto smuikas
Lietuvos ir Austrijos draugija, Zalcburgo Mozarteum
o tarptautinis fondas (Austrija), Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos muzikų rėmimo fondas mūsų šalies visuomenei pristato originalų W. A. Mozarto Vienos smuiką (dalla Costa, 1764).
2015 m. pavasarį Lietuvos ir Austrijos draugijos pakviestas dalyvauti Zalcburgo dienų Lietuvoje renginiuose Tarptautinio Mozarteumo fondo prezidentas Johannesas Honsig-Erlenburgas LR Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos ir Zalcburgo žemės kultūrinio bendradarbiavimo 45-mečiui, patvirtino, kad Lietuva pamatys ir išgirs originalų muzikos instrumentą, kuriuo grojo pats Mozartas.
Tarptautinis Mozarteumo fondas saugo šešis originalius Wolfgango Amadeaus Mozarto instrumentus: klavikordą (Clavichord), fortepijoną (Hammerflügel), mažą vaikystės smuiką, altą, jo Zalcburgo smuiką (meistras Klotzas iš Mitenvaldo Vokietijoje) ir Vienos smuiką, dabar vadinamą Mozarto „Costa smuiku“.
Šis pavadinamas kilo iš italų meistro pavardės – Pietro Antonio dalla Costa – pagaminusio šį meno kūrinį 1764 m. Trevizo mieste, netoli Venecijos. Apie patį meistrą žinoma nedaug, tačiau daugelis išlikusių dalla Costa instrumentų yra smuikai, pagaminti Trevize tarp 1733 ir 1768 metų. Šio ryškaus Venecijos mokyklos smuikų meistro instrumentai pasižymi minkštu ir sodriu skambesiu, savita tembro spalva. Dalla Costa individualiai studijavo ir rėmėsi Kremonos mokyklos didžiųjų meistrų – Amati ir Stradivari smuikų kūrybos meno atradimais, juos savaimingai pratęsdamas savo kūriniuose.
Šiuolaikiniai ekspertai patvirtina nuomonę, jog Mozarto „Costa smuikas“ yra autentiškas: jo dangtelis, nugarėlė, korpuso šonai, galvutė ir lakas yra tarpusavyje susiję būtent šio instrumento komponentai. Naudotas klasikinis medienos parinkimo modelis: dangtelis pagamintas, kaip įprasta, iš eglės, nugarėlė – iš klevo. Kartu sudėti visi komponentai parodo stulbinančią gamintojo išmonę ir meistriškumą.
Daugelio senųjų Italijos meistrų gaminti smuikai vėliau buvo koreguojami, pritaikant juos iškilusiems naujiems visuomenės meno poreikiams, tad XIX amžiuje buvo pailginti šio Mozarto Vienos smuiko kaklas ir postygis, kad instrumentas galėtų būti naudojamas atlikti to meto naujausią muziką.
Tikėtina, jog Mozartas savo instrumentais griežė skirtingais laikotarpiais. Manoma, jog Mitenvalde gamintą smuiką jis paliko savo seseriai Nannerlei gimtajame Zalcburge, o vėliau Vienoje įsigijo dalla Costa smuiką.
Po Mozarto mirties jo žmona Constanza smuiką perdavė muzikos leidėjui Ofenbache (netoli Frankfurto) Johannui Antonui Andre. 1840 m. Andre smuiką įteikė savo bendradarbiui Heinrichui Henkeliui su nuoroda: „Šis smuikas yra iš Mozarto palikimo, Mozartas juo visada griežė. Aš jį pirkau iš Mozarto našlės.“
Henkelio sūnus Karlas buvo smuikininkas ir daug metų koncertavo šiuo instrumentu. 1909 m. smuiką įsigijo žinoma instrumentų firma „Hill & Sons“ Londone. Vertingas instrumentas priklausė firmos kolekcijai iki jos egzistavimo pabaigos. 1988 m. smuiką įsigijo Vokietijos meno mecenatė dr. Nicola Leibinger-Kammüller. 2013 m. šį instrumentą ji padovanojo „Mozarteum“ fondui. Taip „Costa smuikas“ pateko į Fondo originalių Mozarto instrumentų kolekciją, yra viešai eksponuojamas, tapo prieinamas tarptautinei meninei visuomenei.
Lietuvos visuomenė smuiko klausysis keturiuose koncertuose Vilniuje:
2016 m. spalio 16 d. 12.00 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje;
2016 m. spalio 17 d. 18.00 val. Šv. Jonų bažnyčioje;
2016 m. spalio 18 d. 17 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos J. Karoso salėje;
2016 m. spalio 19 d. 18.00 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje.
Atlikėjai:
Anja Morgenstern (Mozarto „Costa smuikas“, Austrija);
Ulrichas Leisingeris (klavesinas, fortepijonas, Mozarto smuiko ir kūrybos pristatymas, Austrija);
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Studentų simfoninis orkestras (vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, Lietuva);
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mišrus choras (meno vadovas Dainius Puišys, Lietuva);
LMTA studentai solistai:
Lina Dambrauskaitė (sopranas, Lietuva),
Danielė Brekytė (smuikas, Lietuva),
Dirigentai Josefas Wallnigas (Austrija) ir Martynas Staškus (Lietuva).
Programoje – W. A. Mozarto muzika
Projekto draugai:
Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, generalinis rėmėjas UAB „Silberauto“, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas, meno mecenatė Raminta Kuprevičienė, Mozarteumo universitetas Zalcburge, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, ES programa Erasmus+, viešbutis „Atrium“.
Draugijos narių viešnagė Austrijoje
2016 m. balandžio 26 – 30 dienomis Kristina Valentonienė viešėjo Tarptautiniame „Mozarteum“ fonde Zalcburge. Susitikimų su prof. dr. Josefu Wallnigu (Zalcburgo „Mozarteum“ universitetas), Tarptautinio „Mozarteum|“ fondo nariais dr. Gabriele Ramsauer, dr. Anja Morgenstern, Dr. Ulrichu Leisingeriu buvo susitarta dėl 2016 spalio mėn. 13-20 dienomis Lietuvoje vyksiančio projekto „W. A. Mozarto smuikas Lietuvoje“ muzikinės programos, organizacinių klausimų ir sąlygų. Projekto metu Vilniuje vyks Mozarto muzikos koncertai. Žiūrovai turės galimybę pamatyti ir išgirsti autentišką W. A. Mozarto smuiką, kuriuo jis grojo gyvendamas Vienoje.
Viešnagės Austrijoje metu K. Valentonienė taip pat buvo susitikusi su Lietuvos garbės konsulu Zalcburge architektu Erichu Wagneriu, Zalcburgo „Mozarteum“ universiteto dėstytojais.
Spalio mėnesį Vilniuje viešės Lietuvos ir Austrijos draugijos draugai iš Tarptautinio „Mozarteum|“ fondo
- Gabriele Ramsauer, kuri atveš W. A. Mozarto smuiką, smuikininkė dr. Anja Morgenstern, muzikologas dr. Ulrichas Leisingeris, Zalcburgo „Mozarteum“ universiteto dėstytojas dirigentas dr. Josefas Wallnigas, buvęs „Mozarteum“ universiteto rektorius Reinhartas von Gutzeitas, prof. Martin Dokulil.
2016 m. birželio mėnesį Karmela Rudaitienė kelionės į Vieną metu susitiko su Lietuvos garbės konsulu Vienos žemėje dr. Raoulu Peteriu Käufleriu. Susitikimo metu Austrijos ir Lietuvos draugijai Vienoje buvo perduotas režisieriaus Arvydo Baryso filmas „Nida. Dailininkų kolonija Kuršių nerijoje. Tarp keliaujančių kopų“.
Parengė Kristina Valentonienė ir Karmela Rudaitienė
Vasaros susitikimas Austrijos ambasadoje
Liepos 7d. Austrijos Respublikos ambasadorius dr.J.Spitzeris surengė vakarą, į kurį pakvietė įvairių Vilniaus organizacijų ir visuomenės atstovus, plėtojančius Lietuvos ir Austrijos kultūrinius ryšius.
Dr.Spitzeris informavo dalyvius apie apie Austrijos ambasados Lietuvoje veiklos planus iki šių metų pabaigos, pristatė tris šiais metais Austrijos garbės ženklais apdovanotus Lietuvos piliečius: prof.Petrą Kuncą – Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidentą, UAB voestalpine VAE Legetecha generalinį direktorių Antaną Kovą, teisininkę doc. dr. Liudviką Meškauskaitę. Iškilmingame vakare dalyvavęs Lietuvos garbės konsulas Zalcburge architektas Erichas Wagneris kalbėjo apie būtinybę toliau plėtoti kultūrinius ryšius, prisiminė Austrijos ambasados pastato rekonstrukcijos istoriją, linkėjo sėkmės įgyvendinant tolesnius abiejų šalių kultūrinių ir partnerystės ryšių projektus. Kuriant šiltą susitikimo atmosferą pasitarnavo vienietiškos melodijos, atliekamos tenoro Mindaugo Jankausko, akompanuojant pianistui Kęstučiui Paulaičiui.
Karmela Rudaitienė
Nuotraukos Petro Kuncos
Sveikinimai Lietuvos ir Austrijos įmonei UAB „voestalpine VAE Legetecha“ ir jos generalinam direktoriui Antanui Kovui
Lietuvos ir Austrijos draugija nuoširdžiai sveikina inžinerinės pramonės flagmaną Lietuvoje, bendrą Lietuvos ir Austrijos įmonę UAB „ voestalpine VAE Legetecha“ jos įkūrimo ir sėkmingos veiklos dvidešimtmečio proga. Bendrovės ryškiausi bruožai – aukšta įmonės darbuotojų darbo kultūra, vidinė motyvacija, savitarpio supratimas, inovatyvumas jungiant mokslo ir verslo pasiekimus ir to išdava – pasaulyje pripažinta gaminių kokybė teigiamai veikia Lietuvos ekonomikos raidą.
Gegužės 10 d. iškilmingame įmonės steigėjų, partnerių, visų darbuotojų ir svečių susirinkime sveikinimą perdavė Premjeras Algirdas Butkevičius, sėkmingą bendrovės veiklą sveikinimo žodyje apibūdino AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka ir kt. Už ypatingus nuopelnus nuo pat įkūrimo vadovaujant bendrovei ir pasiektus veiklos rezultatus, susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas įteikė Garbės geležinkelininko ženklą Bendrovės generaliniam direktoriui Antanui Kovui. UAB „voestalpine VAE Legetecha“ vadovo talentą aukštai įvertino Austrijos prezidentas Haincas Fišeris, kuris savo dekretu diplomuotam inžinieriui Antanui Kovui skyrė Auksinį Garbės Ženklą už nuopelnus Austrijos Respublikai. Šį apdovanojimą įteikė Austrijos Respublikos ambasadorius dr. Johanas Špiceris.
Lietuvos ir Austrijos draugijos nariai sveikina gerb. Antaną Kovą su garbingais apdovanojimais ir linki nenuilstamos energijos įgyvendinant naujus ambicingus tarptautinius projektus.
Prof. Petras Kunca,
Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidentas
PROF. PETRAS KUNCA APDOVANOTAS AUSTRIJOS GARBĖS KRYŽIUMI UŽ NUOPELNUS MOKSLUI IR MENUI
Balandžio 6 d., trečiadienį, Austrijos ambasadoriaus rezidencijoje buvo surengtas šventinis vakaras prof. Petro KUNCOS apdovanojimo AUSTRIJOS GARBĖS KRYŽIUMI UŽ NUOPELNUS MOKSLUI IR MENUI proga. Prof. Petras KUNCA buvo apdovanotas kaip Lietuvos ir Austrijos draugijos pirmininkas, Europos kamerinės muzikos akademijos ECMA ir Europos kamerinės muzikos dėstytojų asociacijos ECMTA narys.
Prof. Petras KUNCA dalyvavo užmezgant pirmuosius gilesnius Austrijos kultūrinius ir muzikinius ryšius su Lietuva. Būdamas Vilniaus Muzikos ir teatro akademijos profesorius Petras KUNCA inicijavo, skatino ir ilgus metus globojo akademijos bendradarbiavimą su Zalcburgo muzikos universitetu Mozarteum, Zalcburgo fondu Mozarteum Stiftung bei su Vienos muzikos ir vaizduojamojo meno universitetu. Užmegzti ryšiai leido pradėti ir išplėtoti abiejų šalių apsikeitimą dėstytojais ir studentais.
Profesorius KUNCA daugelį metų buvo Austrijos ir Lietuvos draugijos narys, o 2013 m. buvo išrinktas jos pirmininku. Eidamas šias visuomenines pareigas profesorius esmingai prisidėjo skatinant Lietuvos ir Austrijos kultūrinius, politinius ir ekonominius ryšius. Profesoriaus KUNCOS skaitytos paskaitos ar jo surengti koncertai, literatūriniai skaitymai ir kt. ypatingai praturtino Austrijos kultūros, istorijos, mokslo ir ūkio pasiekimų pristatymą Lietuvoje. Prof. KUNCOS pastangomis per paskutiniuosius trejus metus buvo „atgaivinta“ Lietuvos ir Austrijos draugijos veikla.
AUSZEICHNUNG VON HERRN PROF. PETRAS KUNCA MIT DEM ÖSTERREICHISCHEN EHRENKREUZ FÜR WISSENSCHAFT UND KUNST
Am Mittwoch, den 6. April gab es in der Residenz des österreichischen Botschafters in Vilnius eine Festveranstaltung anlässlich der Auszeichnung von Herrn Prof. Petras KUNCA mit dem Österreichischen Ehrenkreuz für Wissenschaft und Kunst. Prof. Petras KUNCA wurde für seine Tätigkeit als Vorsitzender der Litauisch-Österreichischen Gesellschaft, als Mitglied der Europäischen Kammermusikakademie ECMA und als Mitglied des Europäischen Verbandes der Kammermusiklehrer ECMTA ausgezeichnet.
Prof. Petras KUNCA stand an den Anfängen der tieferen kulturellen und musikalischen Kontakte zwischen Litauen und Österreich. In seiner Funktion als Professor an der Musik- und Theaterakademie Vilnius hat Petras KUNCA die ersten Kontakte der Akademie mit mehreren Musikeinrichtungen in Österreich, darunter mit der Universität Mozarteum Salzburg, der Stiftung Mozarteum Salzburg, der Universität für Musik und darstellende Kunst Wien u.a. geknüpft und sie im Laufe von vielen Jahren gepflegt und geprägt. Dank der eingeleiteten Kooperationen konnte der Professoren- und Studentenaustausch zwischen den Musikhochschulen beider Länder stark ausgebaut und wesentlich intensiviert werden.
Als langjähriges Mitglied und seit 2013 Vorsitzender der Litauisch-Österreichischen Gesellschaft trug Prof. Petras KUNCA wesentlich zur Intensivierung der Kontakte zwischen kulturellen, politischen und wirtschaftlichen Einrichtungen der beiden Länder bei. Er bereicherte die Präsentation der österreichischen Kultur, Geschichte, Wissenschaft und Wirtschaft in Litauen durch von ihm gehaltene oder organisierte Vorträge, Lesungen, Konzerte etc. In den letzten drei Jahren verdanken wir Prof. KUNCA die „Wiederbelebung“ der Aktivitäten der Litauisch-Österreichischen Gesellschaft.
Tekstas Austrijos Respublikos ambasados Lietuvoje
Nuotraukos Jolitos Malinauskaitės ir dr. Peterio Baksy
Vakaras – koncertas Divertismentas, skirtas Volfgango Amadėjaus Mocarto 260-osioms gimimo metinėms
Vasario 23 d. Adomo Mickevičiaus bibliotekos Konferencijų salėje paminėtos Volfgango Amadėjaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart) 260-osios gimimo metinės. Šis – antrasis V. A. Mocartui skirtas renginys, pavadintas „Divertismentu“, buvo inicijuotas Lietuvos ir Austrijos draugijos bendradarbiaujant su Austrų literatūros skaitykla.
Sausio mėnesį draugijos nariai dalyvavo V. A. Mocartui skirto istorinio austrų režisieriaus Karlo Hartlio filmo „Duok man ranką savo“ (1955 m.) peržiūroje.
Šį kartą buvo klausomasi Mocarto kamerinės muzikos.Skambioje bibliotekos Konferencijų salėje Lietuvos jaunimo styginių kvartetas „Mettis“ su įkvėpimu atliko muziką klasikiniam kvarteto žanrui, kurio gyvybingumą iškėlė V.A.Mocartas.Apie atlikėjus, jų programą ir V. A. Mocarto kūrybos aktualijas šiuolaikiniame pasaulyje kalbėjo muzikologė Laimutė Ligeikaitė.
LRT Kultūros kanalo reportažo Įrašą galite pažiūrėti čia
Informaciją parengė Karmela Rudaitienė
Nuotraukos Gerdos Putnaitės
Politiko Egidijaus Vareikio poezijos knyga „Atminties draiskalai“
Egidijų Vareikį pažįstame kaip Lietuvos politinį ir visuomenės veikėją. Profesija – chemikas, antroji specialybė – ginklų kontrolė, vėliau įgyta diplomato specialybė. Mažiau žinome apie šiame žmoguje slypintį poetą. Autorius yra išleidęs dvi poezijos knygas, parašęs ne vieną knygą politikos, ekonomikos ir globalizacijos temomis, o taip pat iš anglų kalbos išvertęs Rudolpho Giuliani knygą „Lyderis“. Jo knygoje „Dinozaurėjanti Europa“ rašoma apie dabartines problemas ir Europos ateitį, globalizacijos ir terorizmo sukelti iššūkiai aptariami kitoje autoriaus knygoje – „Globalusis futbolas“.
Bibliotekoje pristatyta naujausia poezijos knyga „Atminties draiskalai“. Eilėraščiai labai jautrūs, lyriški. Į rinkinį įėjo įvairiais gyvenimo laikotarpiais rašyti eilėraščiai. Labai neįprastos leidinio iliustracijos – tai per mikroskopą matomų sergančių žmogaus ląstelių vaizdų nuotraukos. Atliekant tyrimus ląstelės nuspalvinamos, kad būtų lengviau aptikti pokyčius jose. Knyga originali ir tuo, kad joje naudojami QR kodai. Nuskaičius kodą, galima išgirsti autoriaus balsą, jo mintis apie eilėraštį.
„Pavadinimas „Atminties draiskalai“ reiškia, kad knygoje galima rasti tarsi savotiškų gyvenimo akimirkų be pradžios ir pabaigos, minčių nuotrupų. Juose – ir meilė, ir aistra, ir vienatvė, ir nuodėmė, ir atgaila. Visi žmogiški jausmai, kurie per daugelį metų atmintyje išlieka kaip atskiri fragmentai, šiek tiek padriki, pablaškyti…“ – E. Vareikis.
Vakaro metu kalbėjome apie poeziją, eilėraščius skaitė autorius ir Lietuvos ir Austrijos draugijos vicepirmininkė Kristina Valentonienė. „Nors eilėraščiai parašyti be skyrybos ženklų, juose puikiai jaučiams ritmas, juos galima dainuoti“ – savo įspūdžiais dalinosi K. Valentonienė. Rašytojas prisipažino, kad yra sukūręs urbanistinio folkloro eilių, tik reikia rasti kompozitorių, kuris sutiktų joms sukurti muziką.
Į sustikimą atėjusius dalyvius domino ne tik poezija, bet ir šių dienų aktualijos, E. Vareikio požiūris į pabėgelių problemą Lietuvoje ir Europoje bei galimus jos sprendimo būdus. Autoriaus, parašiusio ne vieną knygą politikos, ekonomikos, globalizacijos temomis, nuomone, turėtume suprasti į kokią sunkią padėtį yra patekę nuo karo bėgantis žmonės, juos priimti draugiškai, tačiau griežtai atsirinkti, kas gali pas mus apsigyventi ir stebėti, kaip jiems sekasi integruotis.
Tekstas – Karmela Rudaitienė
Nuotraukos – Gerda Putnaitė
Kalėdinis sveikinimas
Mielieji,
Lietuvos ir Austrijos draugija dėkoja Jums už dėmesį Draugijos veiklai ir bendradarbiavimą.
Mes linkime Jums gražių Šv. Kalėdų ir sėkmės 2016 metais.
Die Mitglieder der Litauisch-Österreichischen Gesellschaft bedanken sich recht schön bei Ihnen für Ihre Aufmerksamkeit und für nette Zusammenarbeit. Wir wünschen Ihnen ein fröhliches Weihnachtsfest und erfolgreiches Neujahr 2016 !
Draugijos Kalėdiniame susitikime, įvykusiame gruodžio 21 d., pasidalinome šventinėmis mintimis. Peter Meyer skaitė eilėraščius iš savo vaikystės, kurie ir dabar dažnai skaitomi per Kalėdas, tai Anna Ritter „Vom Christkind“, Joseph Freiherr von Eichendorff „Weihnachten“, Theodor Storm „Knecht Ruprecht“. Vadovaujant Petrui Kucai, giedojome „Stille nacht, heilige nacht“, „Bruder Jacob“, „O wie wohl ist mir am Abend“. Etnografas muzikologas Rimas Astrauskas pasiūlė ateinančiais metais parinkti ir Draugijos narius pamokyti ir lietuviškų Kalėdinių giesmių.
Parengė Karmela Rudaitienė
Austrijos Respublikos nacionalinės šventės paminėjime pristatyti poetai R.M.Rilkė ir Ch.Lavant
Spalio 27 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko renginys, skirtas Austrijos Respublikos 1955 m. spalio 26 d. paskelbtam neutralitetui paminėti. Šios išklimingos šventės proga Austrijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje dr. Johann Spitzer savo kalboje pasakojo apie tai, kaip Austrijos demokratiją ir austrų įvaizdį mato ir supranta pabėgėliai sirai. Pabėgėliams Austrija atrodo visai kitokia, nei oficialus įvaizdis.
Lietuvos Respublikos Seimo nariui Egidijui Vareikiui jaunystėje Austrijos išsivadavimas iš okupacijos buvo įkvepiančiu pavyzdžiu ir suteikė vilties, kad ir Lietuvai tai pasiekiamas tikslas. Austrija – šalis, kurioje seimo narys sutiktų praleisti senatvę: „Kai jau visiškai pasensiu, pasiųskite mane į Austriją. Austrams būdinga vokiška tvarka, slaviška dūšia ir čekiškas kruopštumas“. E. Vareikis pabrėžė, kad Lietuva ir Austrija skirtingos šalys. Labai skirtingi ir jas reprezentuojantys augalai – rūta ir edelveisas. Būtent tas skirtingumas ir sukuria reikiamą balansą bei gerus šių šalių diplomatinius santykius nepaisant nesutarimų tam tikrais klausimais.
Renginio metu minint Lietuvos ir Zalcburgo žemės bendradarbiavimo 45-metį Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidentas, smuikininkas prof. Petras Kunca įteikė padėkas nusipelniusiems draugijos nariams Rostislavui Volodzko už ilgametę nenuilstamą veiklą, dalykiškumą, įžvalgumą ir kolegiškumą bei doc. Aldonai Mikalauskienei už ilgametę nuoširdžią paramą puoslelėjant Lietuvos ir Austrijos kultūrinius ryšius.
Dr. Inga Barkuvienė pristatė Rainerio Marijos Rilkės (1875–1926 m.) gyvenimą ir kūrybą. Tėvai poeto gyvenime atliko skirtingus vaidmenis. Mamą jis vaizduoja kaip persekiojančią, makabrišką būtybę, o su tėvu jo santykiai buvo geri. Jaunystėje R. M. Rilkė artimai bendravosu Lou Andreas-Salomé, kuri buvo įžymių žmonių mylimoji ir jų padarytos įtakos atsispindėdavo poeto kūryboje. Jis domėjosi krikščionybe, panteizmu, vėliau pradėjo gilintis į psichoanalizę.
1899 ir 1900 m. lankėsi Rusijoje, kur susipažino su Levu Tolstojumi, Boriso Pasternako šeima. Šių kelionių metu jis Rusiją pažino per žmogų. 1900 m. lankydamasis Worpswede susipažįsta su savo būsimąja žmona Clara Westhoff. Laimingas vedybinis gyvenimas truko neilgai, bet ryšius su žmona palaikė visą gyvenimą. 1902 m. R. M. Rilkė išvyksta į Paryžių ir ten susipažįsta su skulptoriumi Ogiustu Rodenu. Stebėdamas kaip iš akmens gimsta skulptūra, poetas supranta, kad tikriesiems darbams sukurti reikia daug laiko, pastangų, taisymų.
Vėliau jis keliauja po Šiaurės Afriką. Šis kraštas jį sužavėjo tuo, kad žmonės gyvena tradicijomis. R. M. Rilkė šalis pažindavo per kalbas, kultūrą, literatūrą. Pirmojo pasaulinio karo metais poetas buvo apsistojęs Duino pilyje, o vėliau apsistojo Miuzo pilyje (Šveicarija), kuri buvo nepritaikyta gyvenimui, bet tinkama kūrybai. Keliauti, tai ir kartu ieškoti tinkamų vietų reikiamiems kūriniams parašyti.
Poetas mirė ir palaidotas Šveicarijoje. Ant jo antkapio parašyta: „Rože, tyroji priešybe tu, kaip džiugu/ Niekieno miegu miegoti po tiek daug vokų“. Rožės leitmotyvas buvo labai ryškus poeto darbuose, kaip besiskleidžiančios būties ir prabėgančio laiko simbolis. Pagrindiniai R. M. Rilkės kūriniai „Valandų knyga“, „Duino elegijos“, „Orfėjaus sonetai“ ir vienintelis pusiau autobiografinis romanas „Maltės Lauridso Brigės užrašai“.
Karmela Rudaitienė, Lietuvos ir Austrijos draugijos generalinė sekretorė pristatė sudėtingo likimo Austrijos poetės Christine Lavant (1915–1973) pagrindinius biografijos faktus ir kūrybą. Ch. Lavant buvo devintasis vaikas angliakasio šeimoje. Ji nuo vaikystės buvo silpna ir ligota. Dėl savo silpnos sveikatos ji nebaigė mokyklos. Jaunystėje patyrusi sunkią depresiją ir po bandymo nusižudyti ji sutiko gydytis psichiatrijos klinikoje. Mirus tėvams gyvenimas dar labiau ją prislėgė. 1939 m. ištekėjo už 36 metais vyresnio Josefo Habernigo., kurį turėjo pati išlaikyti.
Jos poezija sėkmės sulaukė 1950 m. Ankstyvojoje kūryboje aukštinama meilė, gamta, pamaldumas, jaučiama R. M. Rilkės įtaka. Vėliau eilėraščiuose atsiskleidė individuali poetinė maniera, plėtojama vienatvės, nevilties, dvasinės kančios tematika. Vienoje konferencijoje ji susipažino su dailininku Werneriu Bergu (1904 – 1981). Dailininką sužavėjo Ch. Lavant poezija ir išvaizda. Užsimezgė ilgametė draugystė ir meilė. Juos siejo artimi santykiai, nors abu buvo vedę. Dailininkas poetę įamžino savo drobėse ir grafikos darbuose. Ch. Lavant poezijos stilių galutinai suformavo patirti audringi jausmai.
1963 Ch. Lavant vyras patyrė insultą, jam reikėjo nuolatinės globos. Poetė jautė didelę nervinę įtampą, kurią bandė slopinti rūkydama, gerdama stiprią arbatą ir migdomuosius vaistus. Ch. Lavant tik savo gyvenimo pabaigoje tapo žinoma. Gavo kelias literatūrines premijas. Ji mirė patyrusi insultą 1973 m. birželio 7 d. Daugelis jos kūrinių išleisti tik po mirties.
Vakarą praturtino prof. Petro Kuncos atliekami Austrijos kompozitorių kūriniai. Kristina Valentonienė, Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidento pavaduotoja skaitė R. M. Rilkės ir Ch. Lavant poeziją vokiečių ir lietuvių kalbomis, taip susirinkusiems padėdama pajusti, ką teko išgyventi ir patirti šiems ryškiems Austrijos poetams.
Tekstas ir nuotraukos Gerdos Putnaitės
Salzburg: ein lichter Blick auf Vilnius
Prof. Petras Kunca
Vom 23. bis zum 26. April 2015, eingeladen von der litauisch-österreichischen Gesellschaft (LÖG) weilte in Vilnius Präsident der Mozarteum Stiftung Dr. Johannes Honsig-Erlenburg. Er hat sich mit dem Vorsitzenden der Parlamentarischen Gruppe für die Beziehungen des Seimas der Republik Litauen zu der Republik Österreich Dr. Arvydas Vidžiūnas getroffen, zusammen mit der Delegation des Salzburger Landtages nahm er an der internationalen Konferenz anlässlich 45-jährigen Zusammenarbeit im Bereich Kultur zwischen Litauen und Salzburg im litauischen Parlament teil. Der Präsident der Stiftung wurde vom litauischen Kulturminister Šarūnas Birutis empfangen. An den Gesprächen nahmen Chefdirektorin der Nationalen Philharmonie Rūta Prūsevičienė, Vizerektorin der Litauischen Musikakademie Dr. Judita Žukienė, Geschäftsführer des Herrscherpalastes der litauischen Großfürsten Dr. Vydas Dolinskas, Event-Koordinator Vytautas Gailevičius, Geschäftsführerin des Nationalen Museums für Theater, Musik und Kino Regina Lopienė und Vertreter der Litauisch-österreichischen Gesellschaft teil. Der Lehrstuhl für Musikgeschichte unter Leitung von Dr. Laima Budzinauskienė der Musik- und Theaterakademie zusammen mit der LÖG haben ein Treffen des Gasts mit der akademischen Gemeinschaft der Ausbildungsstätte veranstaltet. Im J. Karosas-Saal der Akademie haben die Anwesenden mit Interesse die Erzählung von Prof. Dr. Juozas Antanavičius und Dozenten Gediminas Kviklys darüber verfolgt, wie die Orgel von Mozarteum Salzburg nach Musikakademie gelangte. Der Präsident der Mozarteum Stiftung hat attraktiv moderne Mozart-Forschungen, neue Formen der Mozart-Präsentation, online Edition sowie Konzert- und Museumstätigkeit vorgestellt. Während des Gesprächs betrat Dr. Honsig-Erlenburg spontan die Bühne und spielte auf Klavier, das sich dem neben Orgel aus Salzburg steht, ganz entspannt und fast improvisierend ein herrliches Mozarts Stück – 12 Variationen (K 265) des französischen Kinderliedes „Ah, vous dirais-je, Maman“. Der Gast erwähnte auch den Besuch in der Musikakademie seines Kollegen, Generalsekretärs der Stiftung, Musikwissenschaftlers Rudolf Angermüller (20/05/1983) und hat auf zahlreiche Fragen geantwortet. (daugiau…)