Istorija

Trumpa Lietuvos ir Austrijos draugijos istorija

Šiame interneto puslapyje norėčiau pateikti informaciją apie Lietuvos ir Austrijos kultūrinių ryšių raidą,  įvykius ir faktus, reikšmingai sąlygojusius  Lietuvos kultūrinį gyvenimą.

1992 m. Zalcburge  įkuriama Zalcburgo – Lietuvos draugija. Tų pačių metų gegužės 8 d. į Lietuvą su oficialiu vizitu  atvyksta federacinės Zalcburgo žemės vyriausybės pirmininkas Hansas Katschthaleris.  Lietuvos Respublikos vyriausybės pirmininkas Gediminas Vagnorius ir Hansas Katschthaleris pasirašo abiejų vyriausybių Bendrą Pareiškimą, kuriame teigiamai vertina nuo 1970 metų palaikomus Lietuvos ir Zalcburgo žemės partnerystės ryšius. 1994 m. sausio 28 d. Vilniuje, Švietimo ir mokslo ministerijoje įkuriama Lietuvos ir Austrijos draugija. Kiek vėliau – 1997m.,

Vienoje įkuriama Austrijos ir Lietuvos draugija.

 

Abi minėtos visuomeninės organizacijos tuoj po sukūrimo pradėjo aktyviai veikti. Jų veikla apėmė platų kultūrinių mainų spektrą. Sėkmingai užmegzti kontaktai daugelyje sričių:  aukštojo ir vidurinio mokslo, profesinio mokymo, sveikatos apsaugos, žemės ir miškų ūkio sistemose, moterų veiklos, sporto, gyventojų civilinės saugos ,  muzikos ir teatro meno, šiuolaikinės istorijos tyrimo bei kitose srityse.

 

Kaip vienus iš svarbesnių pastarųjų metų bendravimo akcentų norėčiau paminėti Lietuvos ir Austrijos draugijos bei Austrijos partnerių  1998 m. birželio 4 d. paminklo  atidengimą Vilkyškiuose. Paminklas skirtas  XVIII a. Zalcburgo tremtiniams protestantams atminti. O Zalcburgo žemės landtage  prie plenarinių posėdžių salės 2006 m. rugsėjo 28 d. atidengta paminklinė lenta su įrašu lietuvių ir vokiečių kalbomis: “ Lietuva dėkoja Zalcburgo žemei už kultūrinius ryšius, ypač už solidarumą ir paramą SSRS agresijos prieš Lietuvą akivaizdoje 1991 m. sausio mėnesį.” 2010 m. , pažymint Lietuvos ir federacinės Zalcburgo žemės partnerystės ryšių 40-metį, Vilniuje, Pašilaičių seniūnijoje, atidaryta “Zalcburgo alėja”, o  viena iš Zalcburgo gatvių pavadinta Vilniaus vardu.

 

2009 m. Lietuvos  sostinė Vilnius ir Austrijos miestas Lincas paskelbti Europos kultūros sostinėmis. Ta proga rugpjūčio mėnesį Lince, ir rugsėjo mėnesį Vilniuje parengti teminiai koncertai  “Sostinės vandens muzika”. Specialiai šiems koncertams sukurti tokie muzikiniai kūriniai: Rudolf  Jungwirth “Landschaft am Wasser” ir Algirdo Martinaičio “Prayer of the rain”. Abeji koncertai vyko po atviru dangumi, prie vandens, ir jie subūrė tūkstančius žiūrovų.

 

Lietuvos ir Austrijos federacinės Zalcburgo žemės partnerystės ryšiai kultūrinių mainų prasme dėl jų trukmės ir istorijos yra unikalūs. Užmegzti jie buvo dar “šaltojo karo” laikmečiu, 1970/1971 metais, ir jie niekad nenutrūko. Šių ryšių tuometiniai iniciatoriai buvo Zalcburgo landtago viceprezidentas Hermannas Zilla, Zalcburgo miesto burmistras Heinrichas Salfenaueris, Zalcburgo universiteto rektorius prof. dr. Stefanas Rehrlis, Kauno Politechnikos instituto rektorius prof. dr. Marijonas Martynaitis.      1972 m. minint Zalcburgo universiteto 350-ąsias metines, paskaitas jame skaitė tuometinis Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Jonas Kubilius. Būtent šiems minėtiems  žmonėms  ir turime būti daugiausiai dėkingi už tokią rezultatyvią  ryšių pradžią. Nepaisant to meto sudėtingų istorinių  ir politinių sąlygų, ryšiai labai greitai plėtėsi ir apėmė beveik visas kultūros sritis.

 

Sąlygiškai  bendradarbiavimo  raidą galima  suskirstyti etapais. Pirmąjį etapą žymi  1970  – 1979 m. laikmetis. Tada kasmet vykdavo kultūros renginių mainai.

 

Antrasis ryšių raidos etapas prasidėjo 1979m., po Zalcburgo žemės vyriausybės pirmininko dr. Wilfriedo Haslauerio vizito į Lietuvą  ir jo derybų su tuometine LSSR valdžia. Antrajame etape  atsisakyta  pavienių renginių, o kas keleri metai organizuojami  kompleksiniai renginiai, kaip  kad “Lietuvos dienos Zalcburge” ir “Zalcburgo dienos Lietuvoje” .

 

Iki  Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo, 1990 m. kovo 11 – sios,  “Lietuvos dienų Zalcburge” renginiai vyko 1980, 1985 ir 1989 metais, o “Zalcburgo dienų Lietuvoje” renginiai  1980 ir 1986 metais. Kaip vieną iš svarbiausių akcentų antrojo ryšių raidos etapo laikotarpiu noriu pažymėti LSSR ir Austrijos federacinės Zalcburgo žemės vyriausybių Bendro Pareiškimo pasirašymą. Tokį tuometinėmis sąlygomis unikalų dokumentą, 1983 m. spalio 12 d. Zalcburgo rezidencijos rūmuose, iškilmingoje aplinkoje, pasirašė LSSR Ministrų Tarybos pirmininkas Ringaudas Songaila ir Zalcburgo žemės vyriausybės pirmininkas dr. Wilfriedas Haslaueris, dalyvaujant tuo metu  Zalcburge akredituotiems užsienio valstybių konsulams.

 

Trečiasis minėtų partnerystės ryšių etapas prasidėjo po 1990 m. kovo 11 d. , Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo ir tęsiasi iki šiol. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę  jau  balandžio 4 d. Zalcburgo landtago deputatai įpareigojo Zalcburgo žemės vyriausybę kreiptis į Austrijos federalinę vyriausybę dėl visokeriopos  diplomatinės pagalbos  Lietuvos vyriausybei, siekiančiai atstatyti nepriklausomą valstybę ( Nr. 320 der Beilagen der 2. Session der 10. Gesetzgebungsperiode vom 4. April 1990 ).

 

Austrijos užsienio reikalų ministerijos iniciatyva 1994 m. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus  viešojoje bibliotekoje atidaryta Austrų literatūros skaitykla. Tai vienintelė Lietuvoje Austrijos leidinių kolekcija, kurią sudaro apie 8 tūkst. egz., itin kruopščiai ir patikimai atrinkta bei teikianti unikalią galimybę perprasti šios šalies istoriją, dabartį, modernumą, jos aristokratiškąją kultūros ir literatūros esmę. Nuolat atnaujinama, ji taip pat yra geras pagalbininkas tobulinant vokiečių kalbos įgūdžius, rašant referatus, kursinius, bakalauro ar magistro darbus. Skaitykloje organizuojami kultūriniai renginiai.

 

Austrų draugiškumą ir pagalbą ženkliai pajutome po 1991 m. sausio 13 d. įvykių. Zalcburgo žemės vyriausybė kartu su Zalcburgo Vaistinių rūmais organizavo 2,5 milijonų šilingų vertės labdaringą humanitarinę medikamentų siuntą. Keletas sunkvežimių su Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus vėliavomis jau sausio 26 d. tą siuntą atvežė  į Vilnių. Austrija taip pat suteikė finansinę paramą ir artimųjų netekusioms šeimoms: žuvus tėvams, jų vaikai 1991 m. vasaros poilsiui pakviesti į Zalcburgą.

 

Kalbant apie bendravimą su Austrija noriu pažymėti, kad  svarbūs ir reikšmingi ne tik vyriausybiniu lygmeniu organizuoti ryšiai.  Noriu pakalbėti apie malonų išskirtinį atvejį – austrų žurnalistę dr. Judith Lewonig, laikinai gyvenančią Lietuvoje ir deklaruojančią susižavėjimą mūsų kraštu. Savo ilgo ir kruopštaus darbo dėka ji paruošė labai vertingą knygą “Lietuva ir Austrija” („Österreich und Litauen“), o ją 2013 m. išleido  leidykla “Savas takas ir ko” . Norėčiau Jūsų dėmesiui  pacituoti keletą minčių iš dr. Judith Lewonig knygos “Lietuva ir Austrija”  anotacijų.

 

Knygoje panaudota ir iki šiol dar neskelbta archyvinė medžiaga. Atskleidžiamas įvairiausio pobūdžio santykių spektras pradedant baltiškais gintaro papuošalais Zalcburge  (550 m. pr.Kr.) ir baigiant dabar autorės “tiesiamu “  Vargonų keliu. Knygoje aptariama daug temų, tarp jų ir austrų Habsburgų bei lietuvių Jogailaičių “politinių šachmatų” ėjimai, aštuonių Habsburgaičių, ištekėjusių į Rytus ir tapusių Lietuvos didžiosiomis kunigaikštienėmis, iš kurių viena tapo vienintelio lietuvių šventojo motina. Knygoje atsispindi istorinės XV – XVII a. dramos bei iki šiol Lietuvoje regimi austrų architektų ir amatininkų darbų pėdsakai, kaip ir XVIII–XIX a. aktyvaus lietuvių didiko veikla Austrijos Reichstage bei konsulatai pirmose  Austrijos ir Lietuvos Respublikose. Knygoje rašoma ir apie žydų gelbėtoją, partizaninio pasipriešinimo kovotoją, lietuvių pabėgėlius po Antrojo pasaulinio karo, kurie įgijo “perkeltųjų asmenų” (“Displaced Person”) statusą ir vadino save “Dievo paukšteliais”, taip pat apie futbolo trenerius bei Europos kultūros sostines Lincą ir Vilnių.

 

Pagarbiai kreipiuosi į mano straipsnio Skaitytoją , “fizinį “ar  “juridinį” asmenį, norėdamas paraginti aktyviai dalyvauti tobulinant Lietuvos ir Austrijos partnerystės ryšius. Kartu Jūsų iniciatyvos turtintų ir mūsų Tėvynės kultūrinį gyvenimą. Akstinas ir pagrindas naujoms iniciatyvoms –

jau ne vieno šimtmečio  patirtis.

 

 

Rostislavas Volodzko

Lietuvos ir Austrijos draugijos valdybos narys