Austrijos ambasadorės J. E. Yvonne‘os Toncic-Sorinj sveikinimo žodis Lietuvos ir Austrijos draugijai

Viena, 2021 10 26

 

Didžiai gerbiamas profesoriau Kunca, mielas Petrai, didžiai gerbiamas Seimo nary Šedbarai,

mieli Lietuvos ir Austrijos draugijos nariai ir bičiuliai!

 

Šie, 2021-ji yra ypatingi Lietuvos ir Austrijos ryšių metai. 1991 m. rugpjūčio 28 d. buvo atnaujinti dvišaliai Lietuvos ir Austrijos ryšiai ir jų 30-mečio jubiliejaus minėjimas turėjo būti sklandžiai pratęstas nuo pereitais metais minėto Lietuvos ir Zalcburgo žemės ryšių 50-mečio.

Mes žinome, kad, deja, viskas susiklostė kitaip – dėl koronaviruso poveikio šventės negalėjo įvykti taip, kaip buvo planuota.

Pandemija vis dar turi poveikį didesniems renginiams. Bet man tuo labiau džiugu, kad nežiūrint ribojimų, tuo pat metu pavyko įgyvendinti svarbius, paskutiniaisiais metais vėl intensyvėjančių nuoširdžių ryšių gyvybingumo ženklus:

  • Birželio mėn. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė lankėsi Austrijoje. Tai buvo pirmasis premjerės dvišalių santykių vizitas į užsienį. Ji turėjo pokalbius su šalies Federaliniu kancleriu Sebastianu Kurzu, Nacionalinės tarybos pirmininku Wolfgangu Sobotka, tarė šventinį žodį atidarant Europos forumą Wachau.

Abiejų šalių vyriausybių vadovai ir toliau kontaktavo aktualiais europolitikos ir užsienio politikos klausimais, paskatino tolesnį bendradarbiavimo ryšių gilinimą.

  • Ypatingą džiaugsmą ir garbę suteikė LR Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupės pirmininko pono Šedbaro ir jo pavaduotojo, Seimo nario Dumbravos vizitas į Zalcburgą. Zalcburgo federalinės žemės vyriausybės pirmininko, ir Landtago pirmininkės dr. Brigitta‘os Pallauf kvietimu liepos 24 d. jie dalyvavo Zalcburgo festivalio atidaryme. Toliau įvykusių dalykinių pokalbių metu buvo aptarti teisėtvarkos, susisiekimo infrastruktūros ir turizmo vystymo klausimai. Taip pat, tomis aplinkybėmis buvo įteiktas Zalcburgo žemės Didysis nuopelnų kryžius mūsų mielam Lietuvos ir Austrijos draugystės duajenui, architektui profesoriui Erichui Wagneriui. Ponas Cornelijus Hell ta proga tarė iškilmingą žodį, kurį pateikė esė formoje.
  • Jau rugpjūčio pradžioje įvyko tuometinio Austrijos užsienio reikalų ministro Alexanderio Schallenbergo ir Vidaus reikalų ministro Karlo Nehammerio vizitas į Lietuvą. Vizito tikslas buvo suteikti Lietuvai pagalbą ir pareikšti solidarumą suvaldant nelegalių migrantų per Baltarusijos ir Lietuvos sieną antplūdį.  Austrija atsiuntė 13 specialiųjų pajėgų darbuotojų ir daugybę pagalbos priemonių, įskaitant ir 50 mobilių žiemai atsparių būstų, iš viso dviem šimtams  žmonių.
  • Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos Darbo ir socialinių reikalų ministrė Monika Navickienė, pakviesta Austrijos Darbo ministro Martino Kocherio, dalyvavo reikšmingame Europos forume Alpbache , taip pat viešose ekspertų diskusijose darbo ateities klausimais.
  • Ministras Kocheris savo ruožtu spalio pradžioje lankėsi Lietuvoje su Fact Finding Mission, dalyvavo pokalbiuose apie Lietuvos darbo rinkos politiką. Austrijai besiruošiant didelei darbo rinkos reformai,

Lietuvoje įgyvendinamas bedarbio pašalpų  ir bedarbių reintegravimo į darbo rinką modelis priskiriamas prie geriausios praktikos pavyzdžių, su kuriais ministras artimiau susipažino daugelio pokalbių su ekspertais metu čia Vilniuje.

  • Dar rugsėjo viduryje mūsų ministrė Europos Sąjungos ir Konstitucijos klausimams Karoline Edtstadler Vilniuje aplankė savo kolegą viceministrą Arnoldą Pranckevičių – ir vedė politines derybas aktualiomis europolitikos  temomis, tarp jų  ypatingas dėmesys buvo skiriamas migracijos, ES plėtros ir padėties Baltarusijoje klausimams. Prieš maždaug savaitę viceministras Pranckevičius  buvo Vienoje, kur jis tęsė derybas, be kita ko, ir teisinio valstybingumo klausimais.
  • Šių metų gegužės mėnesį Austrija turėjo garbės sveikinti savo ilgametį ir labai nusipelnusį Garbės konsulą, profesorių Vytautą Mizarą su paskyrimu eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas. Tuo pat metu, dideliam mūsų apgailestavimui, Austrija neteko savo Garbės konsulo. Šiandieną yra  ypatinga proga jam padėkoti už jo veiklą ir paramą, ir palinkėti viso ko geriausio. Tačiau aš labai džiaugiuosi, kad jis ir toliau išliks mums artimas ir kad mes ir dabar, ir ateityje palaikysime kontaktus. Ačiū, mielas Vytautai!

Visi šie susitikimai ir darbai padėjo mūsų šalims dar geriau suprasti ir suvokti viena kitą bei dar glaudžiau bendradarbiauti dvišaliu ir tarptautiniu mastu. Yra daug kitų pavyzdžių, kuruos galėčiau įvardyti, tokius kaip glaudus bendradarbiavimas su Lietuva atliekant ekspertinį darbą, kurį moderavo Austrija, dėl Baltarusijos konstitucijos reformos, kooperacija rengiant jaunuosius kariūnus, bendros pastangos reformuoti Europos prieglobsčio suteikimo sistemą, Europos miškų strategijos pertvarka ir dar daugiau.

Lietuva ir visi europinio bei tarptautinio lygmens partneriai turi Austriją kaip artimą ir ištikimą partnerę bendroje  kovoje dėl mūsų europietiškųjų interesų ir vertybių globos bei apsaugos.

Mieli draugai, Jūs matote, kad  nepaisant pandemijos, mes kiek tik įmanoma tęsėme ir išplėtėme savo bendradarbiavimą. Aš tikiuosi, kad ateinančiais metais mes bendradarbiausime dar intensyviau, ir kad asmeniniai susitikimai, taip pat ir Jūsų Draugijoje, daugiau nebus išimtimi.

Šia proga aš norėčiau padėkoti Jums, kad per šiuos mėnesius, taip pat ir šiandien, Nacionalinės šventės dieną  aukštai iškeliate Austrijos vėliavą, vertingai prisidėdami prie mūsų šalių draugystės puoselėjimo.

Aš ypač džiaugiuosi tuo, kad šiais svarbiais ir dėl koronaviruso ypatingais jubiliejiniais metais galiu Jums išsiųsti mano nuoširdžius sveikinimus ir kad turiu galimybę įteikti Jums mažą dovanėlę – Petras turi ją Jums paruošęs – kaip mano padėkos už Jūsų solidarumą ir būsimojo džiaugsmo dėl mūsų tolesnio bendradarbiavimo išraišką. Bet prieš tai, kai Petras įteiks Jums šį mažą jubiliejinių metų prisiminimo ženklą, turime tinkamą progą pirmą kartą Lietuvoje pristatyti Cornelijaus Hell‘io esė.

Linkiu Jums daug džiaugsmo susipažįstant su jo tekstu, nuoširdžiai sveikinu, linkiu viso ko geriausio ir mūsų greito pasimatymo.

Nuoširdžiai, Jūsų Yvonne Toncic-Sorinj

 

Tekstą vertė Petras Kunca