Austrijos Respublikos nacionalinės šventės paminėjime pristatyti poetai R.M.Rilkė ir Ch.Lavant
Spalio 27 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko renginys, skirtas Austrijos Respublikos 1955 m. spalio 26 d. paskelbtam neutralitetui paminėti. Šios išklimingos šventės proga Austrijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje dr. Johann Spitzer savo kalboje pasakojo apie tai, kaip Austrijos demokratiją ir austrų įvaizdį mato ir supranta pabėgėliai sirai. Pabėgėliams Austrija atrodo visai kitokia, nei oficialus įvaizdis.
Lietuvos Respublikos Seimo nariui Egidijui Vareikiui jaunystėje Austrijos išsivadavimas iš okupacijos buvo įkvepiančiu pavyzdžiu ir suteikė vilties, kad ir Lietuvai tai pasiekiamas tikslas. Austrija – šalis, kurioje seimo narys sutiktų praleisti senatvę: „Kai jau visiškai pasensiu, pasiųskite mane į Austriją. Austrams būdinga vokiška tvarka, slaviška dūšia ir čekiškas kruopštumas“. E. Vareikis pabrėžė, kad Lietuva ir Austrija skirtingos šalys. Labai skirtingi ir jas reprezentuojantys augalai – rūta ir edelveisas. Būtent tas skirtingumas ir sukuria reikiamą balansą bei gerus šių šalių diplomatinius santykius nepaisant nesutarimų tam tikrais klausimais.
Renginio metu minint Lietuvos ir Zalcburgo žemės bendradarbiavimo 45-metį Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidentas, smuikininkas prof. Petras Kunca įteikė padėkas nusipelniusiems draugijos nariams Rostislavui Volodzko už ilgametę nenuilstamą veiklą, dalykiškumą, įžvalgumą ir kolegiškumą bei doc. Aldonai Mikalauskienei už ilgametę nuoširdžią paramą puoslelėjant Lietuvos ir Austrijos kultūrinius ryšius.
Dr. Inga Barkuvienė pristatė Rainerio Marijos Rilkės (1875–1926 m.) gyvenimą ir kūrybą. Tėvai poeto gyvenime atliko skirtingus vaidmenis. Mamą jis vaizduoja kaip persekiojančią, makabrišką būtybę, o su tėvu jo santykiai buvo geri. Jaunystėje R. M. Rilkė artimai bendravosu Lou Andreas-Salomé, kuri buvo įžymių žmonių mylimoji ir jų padarytos įtakos atsispindėdavo poeto kūryboje. Jis domėjosi krikščionybe, panteizmu, vėliau pradėjo gilintis į psichoanalizę.
1899 ir 1900 m. lankėsi Rusijoje, kur susipažino su Levu Tolstojumi, Boriso Pasternako šeima. Šių kelionių metu jis Rusiją pažino per žmogų. 1900 m. lankydamasis Worpswede susipažįsta su savo būsimąja žmona Clara Westhoff. Laimingas vedybinis gyvenimas truko neilgai, bet ryšius su žmona palaikė visą gyvenimą. 1902 m. R. M. Rilkė išvyksta į Paryžių ir ten susipažįsta su skulptoriumi Ogiustu Rodenu. Stebėdamas kaip iš akmens gimsta skulptūra, poetas supranta, kad tikriesiems darbams sukurti reikia daug laiko, pastangų, taisymų.
Vėliau jis keliauja po Šiaurės Afriką. Šis kraštas jį sužavėjo tuo, kad žmonės gyvena tradicijomis. R. M. Rilkė šalis pažindavo per kalbas, kultūrą, literatūrą. Pirmojo pasaulinio karo metais poetas buvo apsistojęs Duino pilyje, o vėliau apsistojo Miuzo pilyje (Šveicarija), kuri buvo nepritaikyta gyvenimui, bet tinkama kūrybai. Keliauti, tai ir kartu ieškoti tinkamų vietų reikiamiems kūriniams parašyti.
Poetas mirė ir palaidotas Šveicarijoje. Ant jo antkapio parašyta: „Rože, tyroji priešybe tu, kaip džiugu/ Niekieno miegu miegoti po tiek daug vokų“. Rožės leitmotyvas buvo labai ryškus poeto darbuose, kaip besiskleidžiančios būties ir prabėgančio laiko simbolis. Pagrindiniai R. M. Rilkės kūriniai „Valandų knyga“, „Duino elegijos“, „Orfėjaus sonetai“ ir vienintelis pusiau autobiografinis romanas „Maltės Lauridso Brigės užrašai“.
Karmela Rudaitienė, Lietuvos ir Austrijos draugijos generalinė sekretorė pristatė sudėtingo likimo Austrijos poetės Christine Lavant (1915–1973) pagrindinius biografijos faktus ir kūrybą. Ch. Lavant buvo devintasis vaikas angliakasio šeimoje. Ji nuo vaikystės buvo silpna ir ligota. Dėl savo silpnos sveikatos ji nebaigė mokyklos. Jaunystėje patyrusi sunkią depresiją ir po bandymo nusižudyti ji sutiko gydytis psichiatrijos klinikoje. Mirus tėvams gyvenimas dar labiau ją prislėgė. 1939 m. ištekėjo už 36 metais vyresnio Josefo Habernigo., kurį turėjo pati išlaikyti.
Jos poezija sėkmės sulaukė 1950 m. Ankstyvojoje kūryboje aukštinama meilė, gamta, pamaldumas, jaučiama R. M. Rilkės įtaka. Vėliau eilėraščiuose atsiskleidė individuali poetinė maniera, plėtojama vienatvės, nevilties, dvasinės kančios tematika. Vienoje konferencijoje ji susipažino su dailininku Werneriu Bergu (1904 – 1981). Dailininką sužavėjo Ch. Lavant poezija ir išvaizda. Užsimezgė ilgametė draugystė ir meilė. Juos siejo artimi santykiai, nors abu buvo vedę. Dailininkas poetę įamžino savo drobėse ir grafikos darbuose. Ch. Lavant poezijos stilių galutinai suformavo patirti audringi jausmai.
1963 Ch. Lavant vyras patyrė insultą, jam reikėjo nuolatinės globos. Poetė jautė didelę nervinę įtampą, kurią bandė slopinti rūkydama, gerdama stiprią arbatą ir migdomuosius vaistus. Ch. Lavant tik savo gyvenimo pabaigoje tapo žinoma. Gavo kelias literatūrines premijas. Ji mirė patyrusi insultą 1973 m. birželio 7 d. Daugelis jos kūrinių išleisti tik po mirties.
Vakarą praturtino prof. Petro Kuncos atliekami Austrijos kompozitorių kūriniai. Kristina Valentonienė, Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidento pavaduotoja skaitė R. M. Rilkės ir Ch. Lavant poeziją vokiečių ir lietuvių kalbomis, taip susirinkusiems padėdama pajusti, ką teko išgyventi ir patirti šiems ryškiems Austrijos poetams.
Tekstas ir nuotraukos Gerdos Putnaitės