Kristinos Valentonienės poezijos vakaras „Dovanoju tau“
Pirmasis šventinis šių metų renginys skirtas Lietuvos ir Austrijos draugijos vicepirmininkės Kristinos Valentonienės kūrybai.
Dažnai pokalbis su žmogumi pavirsta eilėmis, kurias norisi jam padovanoti…, – savo kūrybinį darbą apibūdina K. Valentonienė.
Vakaras vyko Austrų literatūros skaitykloje ir prasidėjo nuo austrų poezijos. Režisierius ir scenaristas Raimondas Paškevičius ir Kristina Valentonienė skaitė Rainerio Marijos Rilkės ir Ingeborgos Bachmann eiles, bei Kristinos eilėraščius. R. Paškevičius pasidalino savo mintimis apie K. Valentonienės kūrybą:
Nei naujausiose enciklopedijose, nei poezijos antologijose, nei visažiniame google nerasite įrašo: poetė Kristina Valentonienė. Kristina žada, kad tokio įrašo niekada ir neatsiras. Ji neturi tokių ambicijų, jos rašymo motyvai ir tikslai kitokie, Tad siekiant nepykdyti profesionalių poetų ir profesionalių poezijos kritikų, siūlau Kristinos tekstus vadinti ne eilėraščiais, o stulpeliais. Stulpeliai – ne kolonos, ne aukštos įtampos stulpai, net ne gatvių žibintų stulpai. Tokie stulpeliai, kokie žymi šalikeles. Dieną jie beveik nepastebimi, bet naktį, kai savo mažais veidrodėliais atspindi žibintų šviesas jie kelią paverčia kosmodromo pakilimo taku. Taip ir Kristinos nuoširdūs, paprasti, lengvai suprantami stulpeliai, skaitomi tam tikru tinkamu metu ir tam tikrai tinkamai auditorijai, jaudina, sužadina apmąstymų, prisiminimų.
Vakaro metu skambėjo Franco Šuberto Ave Marija, Serenada, Edwardo Elgaro Salut d‘Amour muzika, kurią atliko Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidentas prof. Petras Kunca (smuikas). Kristinos dukrelė Marta Valentonytė grojo kanklėmis ir dainavo, jai padėjo jos mokytoja Lina Žilinskaitė.
Draugijos nariai ir draugai sustojo į eilutę su gėlėmis, norėdami pasveikinti Kristiną ir atlikėjus.
Vakaro metu sukurta šilta, jausminga atmosfera tęsėsi nuoširdžiai bendraujant neformalioje aplinkoje.
Parengė Karmela Rudaitienė
Nuotraukos Gerdos Putnaitės