Minėjome Lietuvos ir Austrijos diplomatinių santykių 100-metį
2024 m. vasario 26 d. LAD iniciatyva Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje buvo minimos Lietuvos ir Austrijos diplomatinių santykių užmezgimo 100-osios metinės. LAD nariai priėmė svečius – Lietuvos parlamento narius, URM darbuotojus, diplomatus, mokslo ir kultūrinės visuomenės atstovus.
Nors tarpukario politikų ir diplomatų pastangos megzti tarptautinius ryšius buvo labai aktyvios, Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija nutraukė natūraliai besiplėtojančius abipusius mūsų šalių ryšius. Visgi, pirmosios sutartys ir kontaktai buvo tas pagrindas ir įdirbis, kuris įgalino greitą santykių atkūrimą mūsų laikais.
1990 m. kovo 11-osios aktas atvėrė kelius į pasaulį, tačiau tarptautinį Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą teko išsikovoti iš naujo. Kai 1991 m. rugpjūčio 28 d. buvo atkurti diplomatiniai Lietuvos ir Austrijos santykiai, atgijo ekonominiai ir kultūriniai šalių ryšiai, sustiprėjo Lietuvos integracija į europinę ir pasaulinę erdvę, prasidėjo platus bendradarbiavimas daugelyje sričių.
Dr. J. Rudalevičius, LR ambasadorius Austrijoje 2001-2006 m., savo pranešime apžvelgė Lietuvos ir Austrijos ryšių raidą iki pat šių dienų. Jis akcentavo principinę diplomatinių santykių užmezgimo 1924-aisiais svarbą, kadangi jie paskatino abiejų šalių piliečių kultūrinį ir ekonominį bendravimą ir liko daugelio žymių lietuvių, tarpukariu studijavusių Austrijoje, atmintyje. Valstybingumo raidos požiūriu tai irgi turėjo didelę reikšmę, kadangi tarpukario santykiai priminė abiejų šalių bendradarbiavimo ištakas, nebereikėjo aiškinti, kad Lietuva jau turėjo savo vietą Europoje, beliko tuos kitados buvusius ryšius atkurti.
Bibliotekos direktorė Emilija Banionytė pažymėjo, kad Adomo Mickevičiaus biblioteka kasmet iš Austrijos gauna knygų, apie kurias sukasi kultūrinių veiklų ratas. Biblioteką taip pat garsina Lietuvos ir Austrijos draugijos svečiai bei renginiai.
LRS narė, Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupės pirmininkė V. Aleknaitė Abramikienė žaismingai prisakė mums Austriją užkariauti menais – juk muzikos srityje turime puikių orkestrų, ansamblių ir solistų, taip pat aukštų pasiekimų dailės ir kitose vaizduojamojo meno srityse.
Austrijos Respublikos garbės konsulas dr. T. Sudavičius savo kalboje taip pat pabrėžė bendradarbiavimo kultūros srityse reikšmę. Jis akcentavo tiek individualių kontaktų, tiek giminingų meno, kultūros institucijų, visuomeninių draugijų svarbą dvišaliams santykiams.
Prof. P. Kunca, ilgametis LAD pirmininkas, kalbėjo apie labai sėkmingus bendrus su austrų muzikais projektus, priminė garsiai nuskambėjusį autentiško Mozarto smuiko koncertų ciklą Vilniuje 2016-aisiais, nubrėžė gabių Lietuvos studentų perspektyvas Vienos ir Zalcburgo aukštosiose mokyklose, išskyrė žmogiškojo individualumo svarbą kūryboje. Jis pristatė šį iškilmingą vakarą lydėjusią muziką.
Fleitininkės Viktorijos Zabrodaitės ir pianistės Nijolės Baranauskaitės duetas – koncertų panoramoje aktyvus ansamblis – šiam vakarui parinko lietuvių ir austrų kompozitorių kūrinius. Iškilmingoje Bibliotekos Didžiosios salės aplinkoje skambėjo J. Pakalnio „Svajonė“, B. Dvariono elegija „Prie ežerėlio“, W. A. Mozarto Rondo D-dur, Andante C-dur. Jautriai nuskambėjusios melodijos atkreipė minėjimo dalyvių dėmesį į didžiojo meno prasmę, savo pakilumu praturtino vakaro nuotaiką. Jų pasirodymą vainikavo klausytojų pritarimas ir LAD dėkingumo ženklai – spalvingos gėlių puokštės.
Į vakarą originaliai įsikomponavo choro vadovės ir dirigentės, mokytojos ekspertės Nijolės Rudalevičienės atlikta lietuvių liaudies daina „Už žalių miškelių“. Šis jautrus ir betarpiškas dainininkės solo užbaigė iškilmes.
Ugniaus Raugalo nuotraukos
Linas Janulevičius