Prof. J. Valnigo sveikinimas prof. Juozui Antanavičiui 85-ojo gimtadienio proga

Mielas Juozai,

Kai mano kolega ir draugas Dr. Florianas Haugas, pirmasis Austrijos ambasadorius Lietuvai, mane pakvietė į Vilnių, man atsivėrė naujas pasaulis. Tada ir sutikau įžymų vyrą, tikrą šviesulį Lietuvos kultūros danguje, ne tik Lietuvos Muzikos akademijos rektorių, bet ir formuojantį, patariantį ir vadovaujantį daugeliui akademinių institucijų Lietuvoje ir Baltijos regione. Ypatingai mane sužavėjo tai, kad Tu, mielas Juozai, buvai tada Lietuvos universitetų konferencijos viceprezidentas: tai, kad tos pareigos buvo patikėtos menininkui, o ne techninių mokslų atstovui, rodo didžią ir tarpdisciplinę asmenybę.

O atvykus į Vilnių, man teko didelė laimė, kad mane sutikai ir įvedei į šį „naują pasaulį“. Iš pagarbos mokslininkui ir menininkui Juozui gimė iki šiol besitęsianti gili draugystė, teikianti man laimės.

Daug Tavo – kartu su Prof. Petru Kunca – sprendimų – nuostabių, man tiesiog neįtikimų –  įgavo sparnus! Atsimenu vieną lietingą dieną, kai prieglobstį radau kažkokioje užeigoje, sučirškė nelauktas skambutis iš Lietuvos. Net neketinau atsiliepti, bet vistik nuspaudžiau mygtuką ir mane užliejo vienas didžiausių gyvenimo džiaugsmų: Tu klausei manęs, ar priimčiau Muzikos akademijos garbės daktaro vardą. Kokia tai buvo didžioji garbė, kurią man skyrei, kokia neužmirštama ceremonija vėliau!

Tu ir Petras, Jūs abu turite vidinį tamprų ryšį su Austrija, Jūs jungiate Vilnių su Zalcburgu, Jūs taip pat jungiate mane su nuostabiais Lietuvos ir Austrijos draugijos nariais. Šią draugystę giliai jaučiu ir linkiu, kad ji tęstųsi kiek galima ilgiau.

Mielas Juozai, Tavo 85-ojo gimtadienio proga ne tik geriausios mano mintys ir linkėjimai Tau ir gerbiamai Tavo žmonai Mildai laimės ir sveikatos. Tavyje, mielas Juozai, randu ne tik ypatingą, gerbiamą draugą, bet ir angelą sargą Lietuvoje. Tai geri ženklai ateičiai.

Dieve, saugok Tave ir Tavuosius

Tavo vardo brolis Jozefas