Vilniuje koncertavo Vienos filharmonijos orkestras
Vilniaus festivalio programos kiekvienais metais intriguoja iš karto dviem – kūrinių ir muzikinių interpretacijų – vektoriais. Festivalio dėka parašyta ir parengta daugybė lietuvių autorių didelių premjerų, pasirodė tikrai nemažai atlikimo meno klasikų. Šiųmetis, 22-asis Vilniaus festivalis labiau nei muzikos opusų atradimais virto interpretacijos meistų scena. Girdėjome Violetos Urmanos kamerinį rečitalį (su pianiste iš Zalcburgo, LAD bičiule Gaiva Bandzinaite), olandus pianistus brolius Lucą ir Arthurą Jussenus, pianistą Andrių Žlabį (JAV), dainininką Modestą Sedlevičių (baritonas, Vokietija), prancūzų baroko ansamblį „Les Accents“ ir kt. , o festivalio pabaiga prilygo monarchų vizitui – koncertą surengė Wiener Philharmoniker (Vienos filharmonijos orkestras)! Tai šimtmečio gastrolės, pabrėždama orkestro statusą ir organizavimo sunkumus, sakė Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė. Koncertas „Vienos filharmonijos orkestras sveikina Lietuvą“ vyko Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Muzikos pasaulio karalius Vienos filharmonijos orkestras savo pirmąjį koncertą surengė 19 a. viduryje, 1842 m. kovo 28 d. Šis kolektyvas yra natūralus europinės patirtes ir modernumo saitų etalonas. Didingas gyvų, dar būsimų klasikų, bendradarbis, užsimojantis įgyvendinti neįtikėtinus sumanymus, antai Richaro Wagnerio operų tetralogiją „Der Ring des Nibelungen“ („Nybelungų žiedas“). Muzikalumu stulbinęs jautriausius kompozitorius – orkestras džaugiasi išlikusiais Johanneso Brahmso, Richardo Wagnerio, Gustavo Mahlerio, Richardo Strausso epitetais. Su orkestru muzikuoja tik visų laikų patys ryškiausi dirigentai, tarp kurių – mums geriau žinomi Leonard Bernstein, Herbert von Karajan, Karl Böhm, Claudio Abbado, Riccardo Muti; šių muzikos galingųjų bendradarbiavimas su orkestrantais-dievais paliko ir palieka tvirčiausio grožio paminklus.
Tad dabar orkestrą pristatyti pagiriamųjų atsiliepimų nebereikia. Aukščiausią pagarbą kelia vien pavadinimas: Wiener Philharmoniker.
Iš auksu padabinto Musikvereino orkestras atvežė šventišką programą. Pasisveikino pergalės triumfą perteikiančia Ludwigo van Beethoveno uvertiūra „Leonora“ Nr. 3 op. 72. Po jos kontrasto principu pateiktos vidinių jausmų kupinos Gustavo Mahlerio 6 dainos: Penkių dainų ciklas pagal Friedricho Rückerto eilėraščius ir „Urlicht“ („Pirmapradė šviesa“) iš dainų ciklo „Des Knaben Wunderhorn“ (Stebuklingas berniuko ragas“). Antrojoje dalyje skambėjo vengrų kompozitoriaus, JAV emigranto Bélos Bartóko Koncertas orkestrui Sz. 116, BB 123, traktuojamas pagal klasikinius principus, t.y. skirtas pasidžiaugti trykštančiomis orkestro spalvomis ir sunkiai įmanoma meistryste.
Mahlerio dainas su orkestru atliko Vienoje gyvenanti puikioji latvių solistė Elīna Garanča. Vilniaus festivalyje ji viešėjo jau antrą kartą. Dainuodama Mahlerio kraštutinai niuansuotas mintis, reikalaujančias begalinės įtampos ir sykiu laisvės, šią kamerinę lyriką su simfoninio orkestro skambesiu ji suderino skaidriu balsu.
Vienos filharmonijos orkestras dėl simbiotinių santykių su Vienos opera neturi atskiro nuolatinio dirigento. Šioms gastrolėms pasikvietė venesualietį Rafaelį Payare, su kuriuo koncertuoti ėmė prieš trejetą metų. Tai Europoje bei JAV žinomas dirigentas, netolimuose jo planuose nubrėžtas bendradarbiavimas su Staatskapelle Dresden bei Deutsche Symphonie Orchester Berlin. Vilniuje jis pasirodė kultūringai, maloniai koordinuodamas (kaip sakydavo Cl. Abbado: kadangi orkestro artistai mato tik savo partijas, man tenka tapti koordinatoriumi). Šių eilučių autorės klausymosi malonumą dar paryškino asmeniškai sukaupta to orkestro girdėjimo patirtis.
Nudžiugino net bisui išgirstas J. Brahmso Pirmasis vengrų šokis, pagriežtas klasikiniu žemu ir „tirštu“ tonu bei žėrinčiais skambaliukų tembrais.
Kitą dieną orkestras ir E. Garanča koncertavo Latvijoje, o po to išskrido ne toliesniems koncertams, bet namo. Jie surengė koncertus specialiai Baltijos šalims!
Rita Nomicaitė
Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos iš Vilniaus festivalio archyvo