Laudatio W. A. Mozartui
Lietuvos ir Austrijos draugija ir jos nariai yra dėmesingi ir jautrūs šios mūsų adoruojamos Vidurio Europos šalies kultūros reiškiniams bei jų lietuviškiems rezonansams. Štai šių metų sausis: jis primena Austrijos muzikos didžiūnų W. A. Mozarto ir F. Schuberto gimtadienius (atitinkamai sausio 27 ir 31 d.); iš tolo sekame sausio 24-vasario 3 d. Salzburgo koncertų salėse vykstantį tradicinį festivalį „Mozarto savaitė“ (per 60 koncertų ir kitų renginių!); sausio 19 d. Lietuvos nacionalinė filharmonija Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje (pakartojimas sausio 24 d. Ukmergės kultūros centre) surengė koncertą efektingu pavadinimu „Mozarto muzikos efektas“ (austriška muzika, lietuviškas atlikimas – Lietuvos kamerinis orkestras (dir. Robertas Šervenikas) ir net trys rečiau mūsų koncertuose su orkestru reprezentuojami solo instrumentai (fleita, obojus, arfa)… Be to, ir pati Lietuvos ir Austrijos draugija sausio 28 d. pažymi savo veiklos 25-metį!
Ta proga dera dar kartą priminti ir pašlovinti austrų muzikos ,,titulinį” genijų Mozartą.
Meno skliaute esama žvaigždžių, kurios, kartą įsižiebusios, nebeužgęsta. Kol gyvuos žmonija ir bus aktyvi jos atmintis, tol jų šviesa džiugins žvilgsnį, taurins sielą. Toks yra Wolfgangas Amadeus Mozartas. Vertinant šio austrų muzikos korifėjaus palikimą, jokie superliatyvūs epitetai nebus perdėti. Jeigu jums reikia meno šedevro pavyzdžio – imkite eilinį Mozarto opusą, jei jūs siekiate pajusti meno kūrinio įtaigos paslaptį – studijuokite Mozarto partitūras, jei esate praradę dvasinę pusiausvyrą ir ieškote paguodos – klausykitės Mozarto…
Apie Mozartą būtų per maža pasakyti, kad geniali jo kūryba pasaulyje garsina austrų kultūrą ir tautą. Nacionalinį austrų kompozitorių savu galėtų vadinti ir daugelis kitų tautų. Juk ne tik gimimo vieta, šalyje praleistas gyvenimas lemia menininko sąsajas su nacionaline kultūra, – greta to ypač svarbus yra jo kūrybos įsitvirtinimas tautos muzikinės patirties sanklodoje, atlikėjų repertuare, koncertų ir teatrų scenose. Pagal šiuos kriterijus ir Lietuva, jos muzikai bei klausytojai Mozartą gali laikyti savosios kultūros korifėjumi. Nerasite mūsų šalyje koncertinio sezono be stambių Mozarto opusų – simfonijų, koncertų, kvartetų ar Requiem. Ir, ko gero, jo kūriniai pas mus skamba dažniau nei bet kurio nacionalinio kompozitoriaus. Be Mozarto sonatų nėra išaugęs ir subrendęs nė vienas mūsų pianistas, be jo koncertų solistu virtuozu netampa nė vienas smuikininkas. Su Mozarto simfonijomis, divertismentais išaugo profesoriaus Sauliaus Sondeckio įkurtas Lietuvos kamerinis orkestras.
Į lietuviškąją mocartianą svarų indėlį įneša mūsų muzikos mokyklos, Muzikos ir teatro akademija. Be Mozarto kūrinių sumenktų atlikėjų studijų programos; jie ugdo jaunųjų menininkų klasikinio stiliaus grožio ir darnos pojūtį. Greta kasdienių pamokų, koncertų ,,su Mozartu” įgyvendinta daugelis stambių edukacinių mocartianos projektų. Prisimenu, kadais mano vadovautoje Muzikos akademijoje surengėme didžiulį koncertų ciklą ,,Visi W. A. Mozarto koncertai fortepijonui ir orkestrui” (1995 m.). Maratoniškame cikle skambėjo visi kūriniai (ne tik koncertai), kuriuos Mozartas yra sukūręs fortepijonui (ar ir keliems fortepijonams) ir orkestrui (viso 27). Juos atliko Akademijos dėstytojai, ryškiausi studentai ir absolventai kartu su profesoriaus Sauliaus Sondeckio diriguojamu Lietuvos kameriniu orkestru.
Lietuvos muzikos akademijai, per pirmuosius Nepriklausomybės metus jau įpratusiai būti daugelio tarptautinių renginių viešnia, atėjo metas imtis ir šeimininkės vaidmens. Tad 1998 m. vasarą buvo surengti tarptautiniai operos meistriškumo kursai ,,Užburtoji fleita Nidoje”. Keturias savaites per 70 vienuolikos šalių studentų – dainininkai, orkestrantai, pianistai, režisieriai – Baltijos pajūryje mokėsi dainuoti, griežti ir scenoje įgyvendinti Mozarto operinę kūrybą. Renginio sėkmę garantavo iš garsiojo menų universiteto ,,Mozarteum” pakviestas Mozarto muzikos žinovas dirigentas, ypatingais artisto, pedagogo, psichologo talentais apdovanotas profesorius daktaras Josef Wallnig. Jam vadovaujant buvo pastatyta žavioji Mozarto opera ,,Užburtoji fleita” ir viešai Nidos kultūros rūmuose publikai parodytos dvi režisūrinės operos versijos. Taip prasidėjo iki šiol besitęsianti kūrybinė Akademijos draugystė su J. Wallnigu. Vilniaus ir Kauno studentijai jo teikiamos muzikos atlikimo meistriškumo pamokos, Mozarto kūrinių studijos daugeliui profesoriaus klausytojų tapo tuo raktu, kuris jiems atvėrė duris į austrų muzikos genijaus stilistikos pasaulį ar net ir į tarptautinę sceną. Štai keletas J. Wallnigo meistriškumo pamokose dalyvavusių studentų atsiliepimų: ,,Pirmas įspūdis, kai Maestro stojo prie dirigento pulto, – kad tai žmogus, atėjęs iš paties Mozarto epochos”; ,,Tas džiaugsmas, kurį jis įžiebia mumyse, yra tas pats jausmas, kurio apimtas Mozartas kūrė šią muziką”. Tad dėsninga, kad J. Wallnigui buvo suteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaro vardas. Beje, jis taip pat yra Lietuvos ir Austrijos draugijos Garbės narys.
1999 m. Nacionalinėje filharmonijoje buvo surengta šešių koncertų ,,Mozarto savaitė”, kurią kartu su filharmonija inicijavo Lietuvos muzikos akademijoje įkurta ,,Mozarto draugija”. Akademijos studentai solistai ir studentų simfoninis orkestras, parengti J. Wallnigo, turėjo garbės pradėti šią savaitę.
2006 m. pasaulio meno bendruomenė minėjo W. A. Mozarto 250-mečio jubiliejų. Jo gimtinė Austrija būsimus jubiliejinius metus pavadino ,,Mozarto metais”. O Lietuvos muzikos ir teatro akademija, aplenkdama net pačią Austriją, paminėjimo vakarą surengė 2005 metų gruodį, pavadinusi jį ,,Mozarto metų išvakarės”.
Po dešimties metų, 2016-aisiais, minint W. A. Mozarto 260-ąsias gimimo metines, Lietuvos kultūrinei visuomenei buvo suteikta išskirtinė proga išgirsti ir pamatyti paties kompozitoriaus naudotą originalų smuiką, 1764 m. pagamintą italų meistro P. A. dalla Costa. Su ypatinga pagarba ir saugumo garantijomis šis relikvinis instrumentas buvo atvežtas į Lietuvą. Keturiose Vilniaus salėse pakiliai skambėjo W. A. Mozarto kūriniai, atliekami Muzikos ir teatro akademijos studentų simfoninio orkestro (dirigentai – M. Staškus ir J. Wallnigas), o solo smuiku griežė austrų smuikininkė ir muzikologė Anja Morgenstern, kuriai yra patikėta šio Mozarto instrumento koncertinė prezentacija. Tai buvo Lietuvos ir Austrijos draugijos (LAD) ilgai puoselėto projekto ,,Mozarto smuikas Lietuvoje” renginiai, realizuoti kartu su partneriais – Tarptautiniu Salzburgo fondu ,,Mozarteum”, Lietuvos nacionaline filharmonija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Muzikų rėmimo fondu, Lietuvos radiju ir televizija ir projekto rėmėjais. LAD Valdyba, Mozarto bičiulių sambūris siekė, kad Mozarto kūriniai, jo rankomis liesto smuiko garsai pasiektų plačius visuomenės sluoksnius ir ypač jaunimą – Lietuvos muzikos mokyklų mokinius ir jų mokytojus, atvykusius į Vilnių paklausyti autentiško Mozarto smuiko skambesio ir ypač pakiliai pristatomų austrų genijaus kūrinių.
Minėtieji lietuviškosios mocartianos renginiai yra ženklas ypatingos mūsų pagarbos ,,subtiliajam šviesos ir meilės genijui” (taip Mozartą apibūdino R. Wagneris), jo šaliai Austrijai ir jos meno kultūrai.
Juozas Antanavičius