Lietuvos ir Austrijos draugija
Istorija
Lietuvos Respublikos ambasadorės Vienoje Linos Rukštelienės vizitas bibliotekoje
2023 metų liepos 3 dieną Lietuvos ir Austrijos draugijos kvietimu Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje lankėsi Lietuvos Respublikos ambasadorė Vienoje Lina Rukštelienė. Susitikime su draugijos valdybos nariais buvo aptartos platesnio kultūrinio bendradarbiavimo galimybės. Ambasadorė domėjosi draugijos veikla, jai patiko parodų bibliotekoje tematika ir austrų menininkų pristatymai (B. Furrer‘io, G. Malerio, G. Klimto) bei mūsų planai kas mėnesį diskutuoti apie aktualias Austrijos kultūros naujienas. Viešnia išreiškė pageidavimą Austrijoje transliuoti draugijos pranešimus apie austrų menininkų bei rašytojų kūrybą. Austrijoje gyvenantys lietuviai galėtų nuotoliniu būdu stebėti mūsų kultūros laidas. Ambasadorė džiaugėsi prof. Ramintos Lampsatytės organizuotu koncertų ciklu bibliotekoje „Susitikimai“ ir tolesniais jos planais nustebinti mus jos ugdomų jaunųjų talentų gastrolėmis Vilniuje. Lina Rukštelienė papasakojo apie aktyvius kultūros žmones Austrijoje, su kuriais draugija galėtų bendrauti. Ambasadorė paminėjo keletą tradicinių festivalių, kurie vyksta Vienoje (pvz. Wiener Festwoche), kurie galėtų būti įdomūs mums ir į Austriją vykstantiems Lietuvos menininkams. Išgirdome apie Lietuvių bendruomenės pirmininkės Justinos Špeirokaitės globojamą kasmetinį festivalį „Art Lithuania“. Ambasadorė pažadėjo su atskirų Austrijos Žemių garbės konsulais aptarti parodų iš Lietuvos eksponavimo klausimus Austrijoje. Gavome praktinių patarimų dėl 2024 metų vasarą draugijos planuojamos kelionės į Austrijos kultūros sostinę Bad Išlį. Buvo priminta artėjanti jubiliejinė data – 2024 metais sukaks 100 metų nuo Lietuvos ir Austrijos diplomatinių santykių užmezgimo.
Bibliotekos direktorė parodė garbiai viešniai bibliotekos erdves, pristatė garsesnius projektus, visuomenei skirtas veiklas bibliotekoje, tradicinį mūsų Skaitymo festivalį bei vasaros koncertus kieme. Ambasadorę nustebino bibliotekos dydis ir veiklų įvairovė, kurios neatmena savo lankymosi laikais anksčiau.
Viešnia domėjosi Zalcburgiečių paminklo restauravimu Vilkyškiuose. Ambasadorės močiutė kilusi iš tų zalcburgiečių, kurie, gelbėdamiesi nuo religinio persekiojimo, atsidūrė Lietuvoje. Nepaisant Austrijos ambasadorės Lietuvai Yvonne Tončič-Sorinj rūpesčio bei draugijos pastangų ir vizito į Pagėgių savivaldybę, paminklas iki šiol netvarkomas. Ambasadorė Lina Rukštelienė išreiškė viltį dėl tolesnio bendradarbiavimo šiuo klausimu.
PROF. JOSEFAS WALLNIGAS – MOZARTO GIMTADIENIUI
Mūsų bičiulis ir rėmėjas prof. Josefas Wallnigas ne kartą viešėjo Lietuvos ir Austrijos draugijos svetainėje. 2022 m. Advento metu mes skaitėme jo kalėdinius ir naujametinius sveikinimus, papuoštus muzikiniu kalėdinės eglutės atvaizdu, klausėmės jo komentarų video siužete apie Zalcburgą.
Visą savo gyvenimą profesorius skatina visuomenės susidomėjimą viena didžiausių žmonijos vertybių – Wolfgango Amadėjaus Mozarto kūryba. Šį kartą, sausio 27 d. pasaulio kultūros žmonėms minint W. A. Mozarto 267-jį gimtadienį, svetainėje pasimėgaukime J. Wallnigo esė „Mozartas ir Europa“. Mes įkėlėme šio esė originalą vokiečių kalba, greta pateikdami ir mūsų Draugijos narės Dalios Friedt jautrų vertimą į lietuvių kalbą. Jame autorius originalia forma pateikia įsivaizduojamus didžiojo menininko apmąstymus apie savo gyvenimą ir kūrybą, pasiremdamas paties Wolfgango Amadėjaus laiškuose naudotomis išsireiškimų struktūromis, senovine Zalcburgo tarme ir žodžių žaismu.
MOZARTAS IR EUROPA
aš esu, aš buvau, aš būčiau, aš esu buvęs, aš buvau buvęs, aš būčiau buvęs, o jei aš būčiau, o kad aš būčiau, Dievo valia aš būčiau, aš būčiau, aš būsiu, jei aš būčiau, o, kad aš būčiau, aš būčiau buvęs, aš būsiu buvęs, o jei būčiau buvęs, o kad būčiau buvęs, Dievas norėjo, kad būčiau buvęs, kas? – kvailys…
zalcburgietis,
vokietis,
austras,
europietis?
Aš esu: gimiau Zalcburge 1756 m., kaip kiekvienas žino arba turėtų žinoti. Kaip Zalcburgo arkivyskupo pavaldinys niekada nebuvau austras, tai Zalcburgo gyventojams nutiko tik praėjus 25 metams po mano mirties. Aš taip pat nebuvau vokietis, bet buvau vokiečių nacijos Romos imperijoje, kur mano valdovai buvo svarbūs vyrai… Schrattenbachas rėmė mano poną tėvą ir mane kelionėse po Europą, o Colloredo! Nekenčiau jo, Colloredo, ir džiaugiausi ta diena, kai nebereikėjo tarnauti Zalcburgui (1781-05-09), nebetarnauti nuolankiausiai ir klusniausiai Jo Aukščiausiajai Kunigaikštiškajai Malonybei, Garbingiausios Šventosios Romos imperijos Kunigaikščiui, Maloningiausiam Kunigaikščiui ir Viešpačiui! Jis elgėsi su manimi blogai, jau tada, kai man buvo 21-eri, o galiausiai iškoneveikė mane, kad esu skuduras, niekšas, kvailys… mane! Aš buvau – taigi, aš buvau!!! (daugiau…)
MOZART UND EUROPA
ich bin, ich war, ich wär, ich bin gewesen, ich war gewesen, ich wär gewesen, o wenn ich wäre, o daß ich wäre, wollte gott ich wäre, ich wurde seyn, ich werde seyn, wenn ich seyn würde, o dass ich seyn würde, ich wurde gewesen, ich werde gewesen seyn, o wenn ich gewesen wäre, o daß ich gewesen wäre, wollte gott ich wäre gewesen, was? – ein stockfisch…
ein Salzburger,
ein Deutscher,
ein Österreicher,
ein Europäer?
Ich bin: bin geboren in Salzburg, anno 1756, wie jedermann weiß oder wissen sollte. War als Untertan des Erzbischofs von Salzburg niemals Österreicher, das dräute den Landesbürgern erst 25 Jahre nach meinem Tod. War auch kein Deutscher, aber einer im Römischen Reich Deutscher Nation, wo meine Landesherren wichtige Männer waren…Der Schrattenbach hat meinen Herrn vatter und mich auf den Reisen durch Europa unterstützt, aber dann der Colloredo! Hab ihn gehasst, den Colloredo und war glücklich über den Tag, nicht mehr in Salzburger Diensten zu sein (9.5.1781), nicht mehr unterthänigst und gehorsamst in Diensten Ihro hochfürstlichen Gnaden, des Hochwürdigsten des Heiligen Römischen Reichs Fürsten, des gnädigsten Landesfürsten und Herrn Herrn! Er ging mit mir schlecht um, schon als ich 21 Jahre war, und hat mich dann letztendlich Lumpen, Lausbuben, Fexen gescholten…mich! Ich wurde gewesen – ich wurde also gewesen!!! (daugiau…)
AUSTRIJOS STENDAS VILNIAUS TARPTAUTINĖJE KALĖDŲ LABDAROS MUGĖJE 2022
Pirmoji Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė surengta Austrijos ambasados rezidencijoje 2002 metais gruodžio mėnesį. Ambasadoriaus Michaelio Schwarzingerio žmona Rosemarija Schwarzinger šią tradiciją atsivežė iš Austrijos. Tuomet Austrijos rezidencijoje susirinko moterys iš įvairių ambasadų, vyko rankdarbių ir kepinių dirbtuvės, paaukoti pinigai buvo skirti Kaltinėnų parapijos senelių globos namams. Sėkmingai įgyvendinta Rosemarijos idėja paskatino Vilniaus tarptautinę moterų asociaciją (IWAV) pratęsti šią iniciatyvą, organizuoti Tarptautinę Vilniaus Kalėdų labdaros mugę (ICCB). Antroji mugė 2003 metais buvo surengta Vilniaus rotušėje ir tapo gražia kasmetine tradicija. Nuo pat pradžių Lietuvos ir Austrijos draugijos (LAD) nariai kartu su tuometinės Austrijos Respublikos ambasados Lietuvoje bendradarbiais dalyvauja Austrijos stendo mugėje parengimo veikloje.
Jubiliejinėje 20-ojoje Tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje 2022 metų gruodžio 3 dieną. Lietuvos ir Austrijos draugija, pakviesta Austrijos Respublikos ambasadorės Lietuvai J. E. Yvonne Toncic-Sorinj, organizavo Austrijos stendo pristatymą sutelkiant labdaros rėmėjus. Jubiliejinėje 2022 m. mugėje Austrijos stende surinktos lėšos buvo didžiausia LAD narių surinkta parama per visą 20-ies metų mugės egzistavimo laikotarpį ir buvo antroji pagal surinktą labdaros sumą tarp visų 40-ties renginyje dalyvavusių bei paramą rinkusių šalių atstovų.
2022 m. Austrijos stendo surinkta suma sudarė 6787,50 eurų!
Austrijos Respublikos garbės konsulo Tomo Sudavičiaus ir ambasadorės Yvonne Toncic-Sorinj sveikinimai
Gerbiamas draugijos pirmininke, Prof. Kunca,
Gerbiami Lietuvos ir Austrijos draugijos nariai,
Sveikinu visus draugijos narius, rėmėjus ir bičiulius su artėjančiomis šventomis Kalėdomis bei Naujaisiais, 2023 metais.
Žaviuosi šiais metais draugijoje įgytomis pažintimis ir džiaugiuosi draugijos narių nuveiktais darbais, ypač surengtais koncertais, susitikimais ir draugijos organizuoto stendo sėkme Tarptautinės Kalėdų labdaros mugėje.
Linkiu mums visiems artėjančiais 2023 metais taikos, įkvėpimo, jėgų ir ištvermės siekiant svarbiausių tikslų, laiko pasidžiaugti tuo ką jau pasiekėte, apie ką svajojate ir kuo žavitės.
Pagarbiai
Austrijos Respublikos garbės konsulas
Tomas Sudavičius
Herzliche Grüße an euch und die ganze Litauisch Österreichische Gesellschaft, ich wünsche Euch eine besinnliche und erholsame Weihnachtszeit und einen guten Stern für 2023.
Die Botschafterin
Yvonne Toncic-Sorinj
LAD Valdybos ir prof. J. Wallnigo kalėdiniai ir naujametiniai sveikinimai
Lietuvos ir Austrijos draugijos Valdyba dėkoja už bendradarbiavimą ir susiklausymą per prabėgusius mūsų veiklos metus. Palinkėkime sėkmės mūsų Draugijai taip pat ir ateinančių metų darbuose, padėkime vieni kitiems toliau išlikti kūrybingais ir sveikais, pasauliui iškilusių grėsmių akivaizdoje.
Linkime šviesių šv. Kalėdų ir laimingų 2023 metų Jums ir Jūsų artimiesiems!
Šiuos mūsų linkėjimus maloniai papildo čia žemiau pateikti mūsų bičiulio ir rėmėjo, Zalcburgo universiteto “Mozarteum” profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaro, Lietuvos valstybės apdovanojimo – Ordino “Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžiaus kavalieriaus, dirigento Jozefo Wallnigo kalėdiniai sveikinimai.
LAD Valdyba
Salzburg, Advent 2022
Liebe Mitglieder der Litauisch-Österreichischen Gesellschaft, liebe Litauer Freunde!
Wunderbare Musik, selbst zum Christbaum geworden, möge im Neuen Jahr weiterklingen und Menschen erfreuen, froh und dankbar machen. So rufe ich Euch ein Halleluja zu und wünsche Euch und Euren Familien besinnliche Festtage und alles Gute im Neuen Jahr.
Josef Wallnig
Zalcburgas, Adventas 2022
Mieli Lietuvos ir Austrijos draugijos nariai, mieli draugai lietuviai!
Puikioji muzika, virtusi Kalėdų eglute, te skamba ir kitais metais bei džiugina, linksmina žmones ir įkvepia jiems dėkingumo. Sakau Jums Aleliuja ir linkiu Jums bei Jūsų šeimoms linksmų švenčių ir viso ko geriausio Naujaisiais Metais.
Josefas Wallnigas
Salzburg – Eine Reise in die romantische Mozartstadt
Šiuolaikinės muzikos festivalio “Iš arti” svečiai – Zalcburgo šiuolaikinės muzikos ansamblis “NAMES”
Šiltą, rudenišką lapkričio 11 dienos vakarą Kauno filharmonijos salėje svečiavosi talentingi jaunieji Zalcburgo muzikai. Jų ansamblio pavadinimas – angliškų žodžių „New Art and Music Ensemble Salzburg“ pirmosios raidės – NAMES.
Šiuolaikinės muzikos festivalis “Iš arti” yra tapęs nedaloma Kauno muzikinio gyvenimo dalimi. Nuo pat susikūrimo 2009 metais kasmet vykstantis renginys yra gera proga kauniečiams ir miesto svečiams artimiau susipažinti su šiuolaikinės muzikos naujovėmis, įdomiausiais kūriniais, jų kūrėjais bei atlikėjais. Šiuometinė Austrijos atlikėjų viešnagė tapo ryškiu festivalio akcentu, jo puošmena.
Nedidelis profesionalių atlikėjų būrelis (vadovas – pianistas Matthias Leboucher) pateikė klausytojams ambicingą programą, kurią sudarė klausytojams mažiau žinomi, tačiau šiuolaikinės muzikos pasaulyje pripažinti austrų – Klauso Lango, Peterio Jakoberio, Christopho Herndlerio, vokietės Carolos Bauckholt, amerikiečio Michaelio Gordono kūriniai. Minėtieji autoriai kiekvienas savaip naujai praturtino muzikinių (ir ne tik jų) raiškos priemonių paletę, pritaikė netikėtus garso šaltinius – banko kortelių, striukių ir užtrauktukų braukymo „melodijas“ ir „ritmus“, tradicinius karvių barškalus, hepeningo, pantomimos elementus, instrumentų tembrų modifikavimo, reverberacijos, garsų samplaikos ir kitokius akustikos efektus, elektronikos ir kompiuterines priemones. Koncerto pabaigoje austrų atlikėjai pateikė malonią staigmeną – puikiai atliktą lietuvių kompozitoriaus Ramūno Motiekaičio spalvingo ir kontempliatyvaus kūrinio „Melancholijos erdvės“ fleitai, klarnetui, violončelei ir fortepijonui“ premjerą, kurią šiltai sutiko Kauno filharmonijos salėje gausiai susirinkę klausytojai.
Malonu paminėti, kad šis unikalus, praplečiantis intelektinius ir emocinius horizontus muzikos vakaras įsiliejo ne tik į festivalinę, bet ir į Kauno – šių metų Europos kultūros sostinės renginių programą, atspindėjo Lietuvos ir Austrijos kultūrinių ryšių plėtros istoriją. Idėja sukurti Zalcburgo ir Kauno kompozitorius ir atlikėjus vienijantį renginį prieš porą metų kilo Lietuvos ir Austrijos draugijos (LAD) valdybos posėdyje. Valdyba pritarė sumanymui pasiūlyti Zalcburgo tarptautiniam „Mozarteumo“ fondui idėją apjungti Fondo rengiamo šiuolaikinės muzikos festivalio „Dialogai“ renginį Kaune ir Kauno festivalio „Iš arti“ renginį Zalcburge, suburiant abu renginius į bendrą festivalį „Dialogai iš arti“. Buvo aptarta galimybė keistis Kauno ir Zalcburgo šiuolaikinės muzikos kompozitorių ir atlikėjų programomis, dalyvaujant atitinkamuose renginiuose abiejuose miestuose. Su šia idėja Zalcburgo tarptautinio fondo „Mozarteum“ vadovybę supažindino specialiai tuo tikslu į Zalcburgą nuvykę LAD valdybos pirmininkas prof. Petras Kunca ir festivalio „Iš arti“ meno vadovė muzikologė Viltė Žakevičiūtė. „Mozarteume“ šiai dėjai buvo pritarta ir ji būtų pradėta įgyvendinti, tačiau visą planavimą sutrukdė prasidėjusi koronaviruso pandemija. Šiais metais V. Žakevičiūtė atrado būdą kaip įgyvendinti panašią idėją: padedant Zalcburge reziduojančiai kaunietei, Vilniaus Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos ir Zalcburgo „Mozarteum“, taip pat Graco universitetų absolventei, didelei šiuolaikinės muzikos entuziastei Silvijai Čiuladytęi, Viltė surado kontaktą su ansamblio „NAMES“ vadovu Matthiasu Leboucheru, aptarė su juo programą ir realizavo idėją pakviesti šį ansamblį į Kauną.
Mes, keli LAD nariai – P. Kunca, Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos direktorius R. Simanavičius ir šio straipsnio autorius – buvome šio vakaro Kauno filharmonijoje sėkmės liudininkai, sveikinome festivalio „Iš arti“ vadovybę, pateikusią miesto visuomenei prasmingą tarptautinį renginį.
Doc. Rimantas Astrauskas
Nuotraukos autorius – Matas Gineika
IŠ LIETUVOS IR AUSTRIJOS KULTŪRINIŲ RYŠIŲ ISTORIJOS. Pianistas, kompozitorius, pedagogas Stasys Vainiūnas (1909 – 1982)
Straipsnio autorius prof. Petras Kunca – vienas iš Tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso organizatorių, taip pat vertinimo komisijos narys, atkreipia skaitytojų dėmesį į konkurso sąsajas su lietuvių, austrų ir kitų Europos muzikos menininkų kūrybiniu bendradarbiavimu.
…………………………………………………………………………………………….
Tarpukario Lietuvos tarptautinių kultūros ryšių panoramoje ryški S. Vainiūno asmenybė. Pianistas, studijuodamas Rygoje kartu su kitais lietuvių menininkais, plėtojo lietuvių ir latvių kultūrų sąsajas, buvo pirmasis lietuvių atstovas Europos konkursuose, palaikė lietuvių ir latvių muzikų kontaktus su Austrijos menininkais, Vienos muzikos universitetu. Šiandien Lietuvoje tęsiame S. Vainiūno puoselėtas tradicijas kas ketverius metus rengdami jo vardo tarptautinius konkursus, stiprindami Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Austrijos muzikos universitetų – Vienos, Zalcburgo, Graco, Linco – bendradarbiavimą. Tai įdomus, ilgalaikis istorijos procesas, siejantis praeitį su dabartimi.
2022 m. pavasarį Vilniuje ir Kaune vykusio IX-jo Tarptautinio S. Vainiūno konkurso dalyvių gausa ir aukšta jų muzikos atlikimo kokybė paskatino labiau pasidomėti šių konkursų ištakomis ir raida. Atkreipė dėmesį kai kurios iki šiol mažiau nagrinėtos temos ir S. Vainiūno kūrybinės biografijos faktų atodangos, atveriančios galimybę pamatyti, kaip formavosi S. Vainiūno idėja rengti pianistų konkursus Lietuvoje, siekiant paskatinti jaunųjų atlikėjų ugdymo metodiką ir profesinę brandą. Būdamas Lietuvos Valstybinės konservatorijos Fortepijono katedros vedėju, profesorius S. Vainiūnas subūrė katedros pedagogus surengti pirmuosius Respublikinius Jaunųjų atlikėjų ir M. K. Čiurlionio konkursus (1965). Tačiau po profesoriaus netekties (1982) nutarta Jaunųjų atlikėjų konkursui suteikti S. Vainiūno vardą (1989). 1993 m. konkursas tapo tarptautiniu. Kadangi žymi S. Vainiūno-kompozitoriaus palikimo dalis yra kamerinė muzika, 2006 m. ji buvo įtraukta į konkurso programą ir renginys jau buvo skelbiamas V-ju Tarptautiniu S Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursu. Toliau plėtojant tarptautinius ryšius, S. Vainiūno konkursas pelnė platų pripažinimą, Tarptautinis Alink – Argerich fondas jį priėmė į savo globojamų prestižinių muzikos renginių gretas. 2022 m. rudenį konkursas tapo Pasaulinės tarptautinių konkursų federacijos nariu. Šio ir visų Lietuvoje rengiamų tarptautinių konkursų dėka lietuvių muzikos vertybės vis labiau išgirstamos plačiajame pasaulyje.
Prisimindami šį kontekstą, konkurso organizatoriai visuomet skiria dėmesį istoriniam ryšiui su Austrija: 1933 m. S. Vainiūnas dalyvavo Tarptautiniame dainininkų ir pianistų konkurse Vienoje, tapo pirmuoju lietuviu, pagerbtu tarptautinio konkurso laurais. Šio laimėjimo draugiškoje šalyje dėka (1924 m. Austrija de jure pripažino Lietuvos nepriklausomybę, Latvijos – 1921 m.) S. Vainiūnas išėjo į platesnių europinių ryšių kelią. Tuo metu kilusios idėjos lydėjo jo visą kūrybinį gyvenimą ir subrandino mintį inicijuoti pianistų konkursus Lietuvoje. Ta istorijos dalis išsamiai aprašyta muzikologės Onos Narbutienės išleistoje monografijoje „Stasys Vainiūnas. Kūrybinės veiklos apžvalga. Dienoraščio puslapiai ir laiškai. Amžininkų atsiminimai“ (Vilnius, Vaga, 1991). Apie S. Vainiūną publikacijas paskelbė muzikologai Kazys Jasinskas, Vytautė Markeliūnienė ir kiti. (daugiau…)
Lietuvos ir Austrijos draugijos susitikimas su Zalcburgo Landtago delegacija
LR Seimo kvietimu 2022 metų birželio pradžioje Lietuvoje lankėsi Zalcburgo federacinės žemės Landtago delegacija vadovaujama Landtago Pirmininkės dr. Brigittos Pallauf. Tai buvo atsakomasis vizitas į pereitą vasarą įvykusį LR Seimo delegacijos, vadovaujamos LR Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupės pirmininko, LR Seimo Teisės ir teisėkūros komiteto pirmininko dr. Stasio Šedbaro, apsilankymą Zalcburge. Šių vizitų metu įvyko parlamentarų susitikimai, aptarti aktualūs bilateralinių santykių vystymo klausimai su atsakingų kultūros, ekonomikos, teisėtvarkos padalinių, savivaldybės įstaigų atstovais. Birželio 6 dieną Zalcburgo delegacija, lydima J.E. Austrijos Respublikos ambasadorės Lietuvai mag. Yvonne Toncic- Sorinj, susitiko su Lietuvos ir Austrijos draugijos (LAD) nariais Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje. (daugiau…)
LAD Valdyba kviečia jus aukoti fondui VšĮ „Mėlyna ir geltona“
Mieli, gerbiami Lietuvos ir Austrijos draugijos nariai ir rėmėjai,
šią tamsiausią nūdienos Europai, Ukrainai ir Baltijos valstybėms valandą esame vieningi palaikant atkaklią Ukrainos žmonių kovą už savo ir valstybės egzistenciją. LAD Valdyba kviečia jus aukoti fondui VšĮ „Mėlyna ir geltona“ – Welcome (blue-yellow.lt) arba kitoms atitinkamoms institucijoms, tikslu paremti Ukrainos pasipriešinimo agresijai galimybes ir padėti karo zonoje kenčiantiems civiliams asmenims.
Linkėdama sveikatos ir stiprybės,
LAD Valdyba
LAUDATIO. Petrui Kuncai – 80!
Šiemet minime 10-metį, kai Lietuvos ir Austrijos draugijos Prezidentu tapo profesorius Petras Kunca. Gražus sutapimas, kad taip pat šiemet garbus muzikas, pedagogas, visuomenės veikėjas sulaukė brandaus 80-mečio!
Sunku keliais sakiniais apibūdinti taurią, aktyvią šalies kultūros asmenybę, mūsų gerbiamą ir mielą Bičiulį, Draugijos „laivo kapitoną“ – pernelyg platūs jo rezultatyvios veiklos barai. Visų pirma jis smuikininkas, kvartetinio meno žinovas ir praktikas, dar sovietmečiu su Vilniaus kvartetu (jame griežė II-uoju smuiku ir buvo iniciatyvus kvarteto veiklos ideologas ir strategas) laimėjęs tarptautinio konkurso Belgijoje laurus; nuo jaunystės Austrijos kultūros ir jos muzikos klasikos apologetas; tai pailiustruoja grandiozinis unikalus projektas – per tris koncertinius sezonus (1979–1982) Vilniaus kvartetas išstudijavo, parengė ir atliko visus 83 Jozefo Haydno styginius kvartetus!; tarptautinę koncertinę veiklą Vilniaus kvarteto sudėtyje pradėjo taip pat Austrijoje: Vienos „Musikverein“, Salzburgo „Mozarteum“, Bregenzo festivalio scenose. (daugiau…)
Lietuvos ir Austrijos draugija – 2022 metais
Pradėję 2022 metus klausydamiesi Vienos filharmonijos orkestro Naujametinio koncerto garsų per LRT ir muzikologo Jono Vilimo šventinių komentarų, Lietuvos ir Austrijos draugijos (LAD) nariai tuoj grįžo prie dalyvavimo Tarptautinėje Vilniaus Kalėdų labdaros mugėje temų. Mugę, prasidėjusią praeitų metų gruodžio 4 dieną, jos rengėja Vilniaus Tarptautinė Moterų Asociacija (IWAV) nutarė pratęsti iki šių metų kovo mėnesio vidurio, kadangi labdarai gautų gaminių realizacija internete užtruko ilgiau.
Lietuvos ir Austrijos draugijos dalyvavimas suruošiant ir aptarnaujant Austrijos stendą turi savo įdomią istoriją, liudijančią Draugijos narių geranoriškumą ir entuziazmą. Austrijos stendo Mugėje parengimo Organizacinė grupė ir jos vadovė Jolita Malinauskaitė kasmet skiria didelį dėmesį pasiruošimui šiam metų labdaros įvykiui, surenkančiam lėšas, skiriamas sergančių vaikų ir senelių priežiūrai, kurios jiems būtinai reikia. (daugiau…)
Grußworte der österreichischen Botschafterin I. E . Yvonne Toncic-Sorinj an die Litauisch-Österreichischen Gesellschaft
Wien, 26. Oktober 2021
Sehr verehrter Professor Kunca, lieber Petras, sehr verehrter Herr Abgeordneter Šedbaras, liebe Mitglieder und Freunde der Litauisch-Österreichischen Gesellschaft.
Das heurige Jahr 2021 ist für die Beziehungen zwischen Litauen und Österreich ein ganz besonderes Jahr. Am 28. August 1991 wurden die bilateralen Beziehungen zwischen Österreich und Litauen wiederaufgenommen und Feierlichkeiten zum 30 jährigen Jubiläum der Beziehungen hätten sich nahtlos anschliessen sollen an die letztjährigen Feierlichkeiten zu 50 Jahren Beziehungen zwischen Litauen und dem Land Salzburg.
Wir wissen dass es leider anders gekommen ist und die Feierlichkeiten coronabedingt nicht wie geplant haben statt finden können.
Noch immer spricht die Pandemie gegen die Abhaltung grösserer Feiern. Aber umso mehr freut es mich, dass es in dieser Zeit gelungen ist, trotz der Einschränkungen wichtige Lebenszeichen unserer herzlichen und in den letzten Jahren wieder intensivierten Beziehungen zu setzen: (daugiau…)
Austrijos ambasadorės J. E. Yvonne‘os Toncic-Sorinj sveikinimo žodis Lietuvos ir Austrijos draugijai
Viena, 2021 10 26
Didžiai gerbiamas profesoriau Kunca, mielas Petrai, didžiai gerbiamas Seimo nary Šedbarai,
mieli Lietuvos ir Austrijos draugijos nariai ir bičiuliai!
Šie, 2021-ji yra ypatingi Lietuvos ir Austrijos ryšių metai. 1991 m. rugpjūčio 28 d. buvo atnaujinti dvišaliai Lietuvos ir Austrijos ryšiai ir jų 30-mečio jubiliejaus minėjimas turėjo būti sklandžiai pratęstas nuo pereitais metais minėto Lietuvos ir Zalcburgo žemės ryšių 50-mečio.
Mes žinome, kad, deja, viskas susiklostė kitaip – dėl koronaviruso poveikio šventės negalėjo įvykti taip, kaip buvo planuota.
Pandemija vis dar turi poveikį didesniems renginiams. Bet man tuo labiau džiugu, kad nežiūrint ribojimų, tuo pat metu pavyko įgyvendinti svarbius, paskutiniaisiais metais vėl intensyvėjančių nuoširdžių ryšių gyvybingumo ženklus: (daugiau…)
Austrijos nacionalinės šventės minėjimo vakaras
Spalio 26-ąją švenčiama Austrijos valstybinė šventė – Nacionalinė diena. Šia proga Lietuvos ir Austrijos draugija sukvietė į šventinį vakarą Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.
Vakaro metu buvo paminėtas ir Lietuvos ir Austrijos diplomatinių santykių atkūrimo 30-metis. Šiai datai pažymėti Austrijoje buvo išleistas pašto ženklas, kurį Austrijos Respublikos ambasadorė Lietuvos Respublikai Yvonne Toncic-Sorinj padovanojo vakaro dalyviams.
Trumpą sveikinimo žodį tarė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė. Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidentas profesorius Petras Kunca perskaitė ambasadorės sveikinimą.
Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupės vadovas Stasys Šedbaras pasidalijo vasarą vykusio vizito Zalcburgo žemėje įspūdžiais.
Renginyje dalyvavo Pagėgių rajono meras Vaidas Bendaravičius su žmona, Vilkyškių seniūnas Darius Jurkšaitis, kalbėję apie paminklo Zalcburgo tremtiniams, XVIII a. pradžioje apsigyvenusiems Vakarų Lietuvoje, atnaujinimą.
Vakaro metu skambėjo W. A. Mozarto, F. Kreislerio, L. Godowskio, F. Bajoro kūriniai, kuriuos atliko Rima Švėgždaitė (smuikas), Lina Vaitkuvienė (fortepijonas), Simonas Kunca (fleita).
Nuotraukų autorius – Mindaugas Masaitis.
Padėkos žodis prof. dr. Vytautui Mizarui
Lietuvos ir Austrijos draugijos (LAD) Valdyba gavo prof. dr. Vytauto Mizaro laišką, kuriame jis informuoja, jog 2021 m. gegužės mėnesio 18 dieną LR Seimas paskyrė jį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju. Tas pareigas prof. dr. V. Mizaras pradeda eiti birželio 9 dieną ir dėl šios priežasties nuo birželio 1 dienos jis nebevykdo Austrijos Respublikos garbės konsulo Lietuvoje pareigų.
Mes ne kartą įsitikinome aukšta Profesoriaus kompetencija ir asmenine kultūra palaikant ir stiprinant Lietuvos ir Austrijos organizacijų bei žmonių bendravimo ir bendradarbiavimo ryšius, jutome jo dėmesį ir geranoriškumą mūsų bendriems kūrybiniams kontaktams, prasidėjusiems įgyvendinant projektą „Mozarto smuikas Lietuvoje“ 2016 metais. Būdamas Austrijos Respublikos garbės konsulu Lietuvai V. Mizaras prisidėjo prie LAD ir Austrijos Respublikos ambasados Lietuvoje bendrų renginių skatinimo, tarp kurių yra Austrijos stendo Tarptautinėse Vilniaus Kalėdinėse labdaros mugėse įrengimas ir aptarnavimas, kasmetinių Austrijos Nacionalinės dienos minėjimų Vilniuje organizavimas, apdovanojimų Lietuvos ir Austrijos piliečiams suteikimo procedūrų paruošimas ir įgyvendinimas, dalykinių ryšių su naujai paskirta Austrijos Respublikos ambasadore Lietuvai p. Yvonne Tončič-Sorinj nustatymas, dėmesys LAD renginiams Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje ir Lietuvoje, ir kt.
Prof. dr. V. Mizaro laiške randame šias LAD nariams skirtas eilutes:
„Šiandien noriu jums padėkoti už ypatingai malonų ir svarbų bendradarbiavimą, palinkėti Draugijai toliau būti austriškuoju židiniu Lietuvoje, aišku, visiems geriausios sveikatos. Mūsų penkerių metų bendradarbiavimą prisiminsiu ir laikysiu savyje kaip ypač vertingą ir praturtinusį mane daugeliu dalykų.
Šilti, nuoširdūs ir draugiški linkėjimai jums ir Draugijai!
Jūsų Vytautas Mizaras“
Savo ruožtu ir mes, LAD draugijos nariai, norėtume išreikšti viltį, kad mūsų Draugijos kūrybiniai kontaktai su prof. V. Mizaru išliks ir turės galimybę plėtotis naujomis sąlygomis.
Su pagarba ir dėkingumu linkime jam sėkmės naujoje veikloje Lietuvos žmonių labui.
Prof. Petras Kunca
Lietuvos ir Austrijos draugijos nariui prof. dr. Juozui Antanavičiui – 80
Buvęs Lietuvos rektorių konferencijos pirmininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius, ilgametis mokslo prorektorius muzikologas profesorius daktaras Juozas Antanavičius 2001–2012 metais vadovavo Lietuvos ir Austrijos draugijai, šiuo metu Draugijai konstruktyviai talkina Valdybos gretose. Už sėkmingą veiklą plėtojant Lietuvos ir Austrijos kultūrinius ryšius J. Antanavičius apdovanotas Austrijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Garbės raštu. Jo dėmesį aktualioms austrų muzikinės kultūros temoms ypač sustiprino stažuotė Vienos aukštojoje muzikos ir scenos menų mokykloje ir Vienos universitete 1973–1974 m. Vėliau profesorius skatino Lietuvos ryšius su Austrijos aukštojo muzikos mokslo ir kitomis kultūros įstaigomis, palaikė abiejų šalių studentų ir dėstytojų mainus Erasmus programoje, dalyvavo kuriant Franzo Schuberto draugiją, taip pat rengiant Josepho Haydno -Franzo Schuberto muzikos festivalius. Prie daugelio renginių sėkmės prisidėjo ir profesoriaus palaikomi glaudūs kontaktai su Nepriklausomybės metais atkurta Austrijos Respublikos ambasada Lietuvoje ir jos pirmuoju ambasadoriumi dr. Florianu Haugu. Šiais metais minint Lietuvos ir Zalcburgo federalinės žemės kultūrinių ryšių 50-metį, prisimename energingus profesoriaus Juozo Antanavičiaus žingsnius suburiant Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bendruomenę minėti Wolfgango Amadėjaus Mozarto 250-ąsias gimimo metines. Tai buvo nepamirštama muzikos šventė ne tik LMTA , bet ir Vilniaus kultūrinei visuomenei. Juozo Antanavičiaus talkininkas rengiant šią šventę buvo Zalcburgo Muzikos universiteto „Mozarteum“ profesorius daktaras Josefas Wallnigas – šventės orkestro dirigentas, programos įkvėpėjas, kuris šiandien yra LMTA Garbės daktaras, taip pat aktyvus Lietuvos ir Austrijos draugijos veiklos rėmėjas.
Lietuvos ir Austrijos draugijos nariai džiaugiasi savo tarpe turėdami dėmesingą bičiulį prof. J. Antanavičių, LAD valdybos nariai dėkoja jam už gilias įžvalgas ir patarimus.
Juozai, nuoširdžiai apkabiname Tave, linkėdami stiprios sveikatos ir sėkmės tolesnėje veikloje.
LAD valdyba
2020 07 25
Birutės Mickevičienės ir Ritos Žukauskaitės kūrybinių darbų paroda
Birutė Mickevičienė skiautiniais susidomėjo 1992 metais. Šia technika yra sukūrusi įvairių kūrinių. Autorę įkvėpė liaudies menas, Gustavo Klimto kūriniai ir japonų grafikos palikimas. Birutė taip pat siuva, siuvinėja, mezga, neria, komponuoja puokštes, dekoruoja skrynias, daro šiaudinius sodus, pina juostas, tapo ant šilko, fotografuoja.
2008 metais Birutei Mickevičienei suteiktas tautodailininkės vardas bei meno kūrėjos statusas. 2015 metais suteiktas tautinio paveldo sertifikatas. Tais pačiais metais Birutė Mickevičienė buvo paskelbta Medardo Čoboto amžiaus universiteto garbės nare.
Autorė yra surengusi virš trisdešimt personalinių parodų. Šioje parodoje pristato savo darbų kolekciją, įkvėptą Gustavo Klimto kūrybos.
Parodoje eksponuojami ir Birutės Mickevičienės dukros Ritos Žukauskaitės piešiniai. Rita Žukauskaitė baigė VGTU architektūros fakultetą, jau 15 metų lanko M. Čoboto trečiojo amžiaus universitetą, domisi menais, tapo ant šilko, lieja akvareles.
Paroda veikia liepos 1-31 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, Dalykinės literatūros erdvėje, III a., Trakų g. 10, Vilnius
In memoriam Rudolf Pietsch (1951-2020)
Su giliu liūdesiu pranešame, kad š. m. vasario 5 d. netekome Lietuvos ir Austrijos draugijos bičiulio, austrų liaudies muzikos tyrėjo ir propaguotojo, etnomuzikologo, smuikininko ir pedagogo dr. Rudolfo Pietscho. Jis mire 68 amžiaus, po ilgos sunkios ligos.
Dar prieš metus klausėmės jo paskaitų meistriškumo kursuose Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Lietuvoje jis lankėsi keletą kartų.
Mums, Lietuvos ir Austrijos draugijos nariams, atmintyje visuomet išliks bendravimo su dr. R. Pietschu džiaugsmas, klausantis jo vadovaujamo ansamblio muzikavimo susitikimuose Vienoje 2017 m., mūsų Draugijos išvykos į Austriją metu. Pokalbiuose mes taip pat jautėme jo ypatingą jautrumą ir dvasios šilumą.
Šie nepamirštami Rudolfo Pietscho asmenybės ir veiklos bruožai praturtino lietuvių ir austrų kultūrinį bendradarbiavimą.
LAD Valdyba
PROF. DR. JOSEFUI WALLNIGUI – AUKŠTAS LIETUVOS VALSTYBINIS APDOVANOJIMAS
Lietuvos ir Austrijos draugija nuoširdžiai sveikina Zalcburgo Mozarteumo
universiteto profesorių, daktarą Josefą Wallnigą su aukštu valstybiniu jo
veiklos Lietuvoje įvertinimu – Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia
Grybauskaitė liepos 4 d. dekretu jam suteikė Ordino „Už nuopelnus
Lietuvai“ Riterio kryžių.
J. Wallnigas – ilgametis Zalcburgo Mozarteumo universiteto Operos katedros
vedėjas, Mozarto operų studijų instituto įkūrėjas ir direktorius,
dirigentas, pedagogas. Prezidentės dekrete pažymima, kad jis yra taip pat
„aktyvus Lietuvos ir Austrijos dvišalio bendradarbiavimo puoselėtojas“.
Profesoriaus J. Wallnigo veikla Lietuvoje prasidėjo prieš 21 metus, kai jis
Europos dėstytojų pasikeitimo programoje „Erasmus“ pirmą kartą atvyko
dėstyti į Lietuvos muzikos akademiją. Jo pedagoginis talentas, gilios
Mozarto kūrybos žinios, asmenybės žavesys tiesiog užbūrė Lietuvos ir kitų
šalių studentus statant operą „Užburtoji fleita“ vasaros tarptautiniuose
kursuose Nidoje. Jo sėkmė kartojosi kiekvienais metais jam dalyvaujant
įvairiuose renginiuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.
2008 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Senatas išrinko J. Wallnigą
Garbės daktaru.
Prieš keletą metų J. Wallnigo veikla įsiliejo į bendradarbiavimo su
Lietuvos ir Austrijos draugija (LAD) renginių panoramą. Jis tapo aktyviu
mūsų Draugijos rėmėju, patarėju ir veiklos dalyviu. 2016 m. bendrame
Lietuvos-Austrijos draugijos ir Zalcburgo Tarptautinio fondo „Mozarteum“
projekte „Mozarto smuikas Lietuvoje“ jis paruošė ir dirigavo dvi simfonines
programas, kuriose skambėjo taip pat ir kompozitoriui W. A. Mozartui
priklausiusio smuiko garsai. Vilniaus ir Lietuvos kultūrinė visuomenė, ypač
jaunimas, labai domėjosi ir palankiai sutiko Mozartui skirtų programų
atlikimą, ta proga LRT įrašyti J. Wallnigo interviu ir diriguoti kūriniai
šiandien saugomi „Mediatekoje“. Būtent ši sėkminga prof. J. Wallnigo veikla
tapo akstinu LAD-jai kelti klausimą dėl jo kandidatūros apdovanojimui
teikimo. Draugija nuoširdžiai dėkoja Austrijos Respublikos Garbės konsului
Lietuvoje prof. dr. V. Mizarui už pritarimą ir palaikymą realizuojant šią
apdovanojimo mintį.
Lietuvos ir Austrijos draugijos nariai labai džiaugiasi aukštu valstybiniu
apdovanojimu, skirtu tikram mūsų draugui ir bičiuliui Jozefui Wallnigui,
linki sėkmės tolesniame kūrybos ir mūsų bendradarbiavimo kelyje.
Petras Kunca
Nuotraukoje Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir prof. dr. Josefas Wallnigas
PROF. DR. JOSEF WALLNIG ERHIELT DEN „ORDEN FÜR VERDIENSTE UM LITAUEN“
Gedanken zur Auszeichnung:
Die hohe Auszeichnung, die ich am 6. Juli d.J. aus der Hand der litauische
Staatspräsidenten erhalten durfte, nämlich den „Orden für Verdienste um
Litauen“, gebührt letztendlich all denen, mit denen zusammen ich in den
letzten 20 Jahren in Litauen künstlerisch und pädagogisch zusammenwirken
durfte. Am Beginn stand die Kooperation mit der Akademie für Musik und
Theater in Vilnius. Inzwischen darf ich den damaligen Rektor Professor Dr.
Juozas Antanavičius und den gegenwärtige Präsidenten der
Litauisch-Österreichischen Gesellschaft Professor Petras Kunca zu meinen
Freunden zählen. Ihren unermüdlichen Bemühungen habe ich einerseits das
Ehrendoktorat der Akademie und andererseits die hohe staatliche Auszeichnung
zu verdanken.
In Kristina Valentoniene hab ich ein weiteres Herz der
litauisch-österreichischen Beziehungen kennen und schätzen gelernt. Ohne sie
wären die häufigen Erasmus-Einladungen nicht in dieser professionellen und
gleichzeitig beglückenden Form zustande gekommen.
Ein Ereignis, das der zielstrebigen Energie von Prof. Kunca in zusammen
mit der Stiftung Mozarteum Salzburg und der Musik Akademie Vilnius zu
verdanken ist und an dem ich auch als Dirigent teilnehmen durfte, war das
unvergessliche Projekt „Mozart-Violine in Litauen“ vor zwei Jahren.
Hoffentlich gelingen in der Zukunft ähnliche Projekte.
Ich wünsche der Litauisch-Österreichischen Gesellschaft in der Gegenwart
und Zukunft viele Impulse, die unsere beiden Länder noch stärker zusammen
führen. Für mich wird es Freude und Ehre sein, auch weiterhin mit meiner “
zweiten künstlerischen Heimat Litauen“ eng verbunden zu sein.
Josef Wallnig
Draugijos narių kultūrinė pažintinė išvyka į Vilkyškius
Birželio 12 d. LAD Valdyba organizavo Draugijos narių ir rėmėjų kultūrinę pažintinę išvyką į Vilkyškius (Pagėgių savivaldybė), susipažinti su ten nuo 18 amžiaus pradžios gyvenusių Zalcburgo tremtinių istorininiu paveldu, paminklais, gamta. Kartu su mūsų nariais išvykoje dalyvavo Austrijos Respublikos ambasadorė, kuri šio susitikimo Vilkyškiuose proga pakvietė LAD delegaciją ir vilkyškiečius prie iškilmingų pietų stalo. Po to su Pagiegių savivaldybės meru, pavaduotojais, Vilkyškių seniūnu, evangelikų-liuteronų bažnyčios kunigu aptarė paminklų priežiūros ir apsaugos būklę, numatė tolimesnės bendros veiklos gaires. Kelionė mus visus praturtino naujomis žiniomis apie Lietuvos istorinę praeitį, leido giliau pažinti Mažosios Lietuvos regiono žmones ir kultūrą.
Dėkojame visems keliavusiems už gerą nuotaiką, o Astridai Petraitytei už paramą organizuojant.
Petras Kunca
Skaitykite daugiau:
Vilniaus festivalyje – ankstyvasis Mozartas
Šiųmečiame Vilniaus festivalyje, birželio 19 d., suskambo Wolfgango Amadeus Mozarto (1756–179) kūrinių. Tai minime ne dėl statistikos, bet džiugiai, todėl, kad atlikėjai užkabino giliuosius muzikos sluoksnius – nepaisant to, kad buvo pasirinkti ankstyvesniojo laikotarpio opusai: Koncertai fortepijonui ir orkestrui Nr.12 A-dur, KV 414 (1782) bei Nr. 9 Es-dur, KV 271 (skirtas Jenamy; 1777).
Koncerto klausiausi per Lietuvos radijo Klasikos programą. Žinant prastą Valdovų rūmų akustiką, radijo publikai pasisekė labiau: bent mano kompiuteriu girdėjosi vilnijantys skambesiai, deja, Valdovų rūmuose garsai tiesiog nesklinda.
Fortepijono solo partiją skambino bei atlikimui vadovavo pianistas Andrius Žlabys. Tai vienas geriausių lietuvių pianistų, jį galima atskirti vien pagal klavišų užgavimą – kaip apibūdina visi šį pianistą išgirdę, klavišus jis glosto (taip pat virtuozinėse kūrinio vietose; be to, jose pianisto pirštai net griūva vienas per kitą iš veržlumo – tokia laki A. Žlabio technika). Baigęs M. K. Čiurlionuo menų mokyklą, studijuoti išvyko į JAV, kur dabar yra įsikūręs. Tačiau net po keletą kartų per metus atvyksta į gimtinę dėstyti bei koncertuoti. Nuo mažų dienų mėgiamiausias jo kompozitorius yra Johannas Sebastianas Bachas; Andriaus Žlabio perteikiamų J. S. Bacho interpretacijų neįmanoma užmiršti, nei supainioti su kitų pianistų įžvalgomis.
Pianisto scenos partneris šįkart buvo pirmą kartą Lietuvoje pasirodęs Bazelio kamerinis orkestras (Šveicarija). Tai aukščiausio lygio kolektyvas: neįtikėtinai vieningas, fantastiškos grojimo technikos ir nuostabiai muzikalus. Prisipažįstu iš anksto bijojusi „sotaus“ „glazūruoto“ Mozarto, o išgirdome netgi priešingą variantą –„dreskiantį“ garsą. dar šiurkštesnį nei įprastai.
Kūrinių interpretacija taip pat nebuvo „diskretiška“. Perteikta mocartiška galybė, didingumas – ko įmanoma pasiekti tik grojant su smagiu įkarščiu. Kartu spėta išryškinti teatriškus niuansus,– Mozarto instrumentiniai kūriniai pasižymi operine dramaturgija, tačiau šiuos turtus atrasti pavyksta retam atlikėjui.
Mozarto kalbėsenos stilius, klasicizmo stilius, dar kelia klausimų mums, užburtiems 19 a. romantizmo, muziką įsivaizduojantiems labiau kaip žmogiškų emocijų išraišką. Skaidrus, švarus, žėrintis klasicizmas muzikoje kažkodėl daugumai atlikėjų atrodo nepakankamas, reikalingas atvirų asmeniškų jausmelių. Ar ko nors trūksta Vilniaus arkikatedros, ar rotušės pastatams? Andrius Žlabys kadencijose (tam tikruose kulminaciniuose intarpuose, kai solistas groja okestrui įtemptai tylint) šįkart taip pat kiek nesusiturėjo neįliejęs romantizmo. Tiesa, jis tą darė taip daliai ir minkštai.
Tarp Mozarto Koncertų Bazelio kamerinis orkestras atliko XX-XXI a, šveicarų garsiausių kompozitorių kūrinių. Sumaniai vaizdingai, beveik apčiuopiamais garsais „Ledo gėles“ („Eisblumen) „ištapė“ Heinzas Holligeris (g. 1939), puikus obojininkas, dirigentas ir kompozitorius. Vakarą pradėjo Franko Martino (1890–1974) pjesė „Pavane couleur du temps“, nuausta iš melodingų motyvų.
Prieš suskambant muzikai, sveikinimo žodį tarė Šveicarijos Konfederacijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Šiaurės ir Baltijos šalyse J. E. ponas Konstantin Obolensky.
Rita Nomicaitė
ZALCBURGO MUZIKOS GIMNAZIJOS CHORAI KAUNE PAGERBĖ LIETUVOS MUZIKOS PATRIARCHĄ
LR Seimas 2019 metus paskelbė Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio metais. Balandžio 4–7 d. Kaune įvyko Penktasis Tarptautinis Juozo Naujalio chorų festivalis ir konkursas. Dalyvavo Lietuvos choriniai ansambliai, taip pat svečiai iš Austrijos, Latvijos. Festivalio renginiai atkreipė Lietuvos kultūrinės visuomenės dėmesį į šią iškilią datą – Juozo Naujalio 150-ąsias gimimo metines, priminė J. Naujalio asmenybės ir kūrybos reikšmę tautinės savimonės, kultūros ir tautinio identiteto formavimui. Platus klausytojų ratas turėjo galimybę klausytis J. Naujalio muzikos Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, Kauno filharmonijoje, Kauno Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje, Raudondvario dvaro rūmų Menų inkubatoriuje. Konkurso perklausos vyko J. Naujalio muzikos gimnazijoje.
Galime tik padėkoti VšĮ „Lituania Cantat“ – šešių tarptautinių chorų festivalių ir konkursų ciklo organizatorei – už šį renginį ir taurias pastangas teikti gaivaus oro Lietuvos choriniam judėjimui, suburiant ir pakviečiant įsilieti į jo gretas vis daugiau jaunų žmonių, atrandant naujus talentus ir skatinant jų kūrybiškumą. Šių metų J. Naujalio festivalio ir konkurso gera naujiena buvo trijų Zalcburgo muzikos gimnazijos chorinių ansamblių pakvietimas ir Latvijos choro „Sėja“ (vad. Arijs Adamsons) dalyvavimas, paryškinę renginio tarptautiškumą. (daugiau…)
Lietuvos ir Austrijos draugija mini 25-metį
Reportažas iš Lietuvos ir Austrijos draugijos 25-mečio šventės LRT Kulttūros dienoje 2019 metų kovo 22 dieną. Žiūrėkite nuo 8.40 minutės.
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013715679/kulturos-diena
Austrijos užsienio reikalų ministerijos padėkos
Šiais metais Lietuvos ir Austrijos draugija mini 25-metį. Į šventę Adomo Mickevičiaus bibliotekoje atvykęs Austrijos Respublikos užsienio reikalų generalinis sekretorius Johannes Peterlik įteikė ministrės Karin Kneissl padėkas už ypatingus nuopelnus puoselėjant Austrijos kultūrą Lietuvoje.
Padėkomis pagerbti Draugijos nariai Dalia Friedt, prof. Juozas Antanavičius, Karmela Rudaitienė, Kristina Valentonienė, Rostislavas Volodzko, bei Draugijos bičiulė Rita Tydė.
Nuoširdžiai sveikiname ir linkime prasmingų darbų.
LAD valdyba
Lietuvių ir austrų draugystė patiria naują kvėpavimą
Lietuvos ir Austrijos santykių tema niekada nebus galutinai išsemta. Taip sakė austrų žurnalistė Judith Lewonig, prieš kelerius metus apžvelgusi savo knygoje 2500 metų trunkančią šių šalių santykių istoriją.
Deja, dar ne visi žino jos suminėtus įdomius faktus. Tarkime, kad net aštuonios Habsburgaitės buvo ištekėjusios už Jogailaičių, kad šios dvi galingos dinastijos kadaise varžėsi dėl dominavimo Europoje. Taip pat skaitykite: Austrė lietuviams sugrąžino lenkų nusavintus didikus.
Galbūt bendra Austrijos ir Lietuvos istorija įkvėpė šalis artimai bendrauti ir moderniais laikais?
Šią savaitę valstybiniu lygiu Vilniuje paminėtas Lietuvos ir Austrijos draugijos bei Austrų literatūros skaityklos 25-metis. Į šventinį renginį atvyko Austrijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius dr.Johannesas Peterlikas, Austrijos ambasadorė Lietuvai Yvonne Tončič-Sorinj, mūsų Seimo narių, Austrijos garbės konsulas prof.dr. Vytautas Mizaras. Vakare Vienos klasiką ir lietuvišką muziką griežė Valstybinis Vilniaus kvartetas. (daugiau…)
Pavėluoti įspūdžiai pamačius baletą „Procesas“
Mintis sudominti Lietuvos ir Ausrtijos draugijos narius jauno choreografo, neseniai buvusio Operos ir baleto tearto primarijaus Martyno Remeikio sukurtu pagal Kafkos romaną „Procesas“ baletu ir paskatinti juos aplankyti šį spektaklį kilo pamačius Kauno muzikiniame teatre baletą „Kita Pelenės istorija“, kurį pastatė italų choreografas G.Santucci ir kuriame vieną iš pagrindinių vaidmenų atliko buvęs talentingas baleto solistas Nerijus Juška. Šio baleto kūrėjas išlaikė klasikinio šokio tradicijas, nors jo veiksmą perkėlė į XX a. madų atelje, tuo savotiškai suteikdamas šiuolaikiškumo atspalvį, nors jame, priminsiu, buvo šokama remiantis klasikinio baleto elementais, bet šokio judesius labiau išlaisvinant, ypač humoristinėse scenose.
Nepaisant Muzikinio teatro baleto šokėjų, palyginti, pagerėjusio lygio ir puikiai šokusio N.Juškos, nuotaikingos J. Štrauso muzikos ir spalvingos scenografijos bei kostiumų, baletas paliko man gana vidutinišką įspūdį, nors nesigailėjau, kad, gavęs Karmelos Rudaitienės kvietimą vykti kartu, juo pasinaudojau ir kartu su nemaža grupe draugijos narių pamačiau šį baletą, kuris savotiškai praskaidrino kasdienybę.
Buvau entuziastingas klasikinio baleto gerbėjas, sovietiniais laikais žavėjausi rusų šokėjais, nepraleisdavau nė vienos baleto premjeros mūsų Operos ir baleto teatre, stengdavausi pamatyti Rusijos ir užsienio šalių gastrolinius baleto spektaklius, domėjausi klasikinio šokio istorija, bet, 1973 m. pamatęs New York City baleto ir po kelerių metų Bejarto gastroles Vilniuje, supratau, kad tradicinis baletas atsilieka nuo šiuolaikinio gyvenimo ritmo ir jį turi pakeisti kitas, naujųjų laikų dvasią atitinkantis, aklai nesilaikantis baletinių kanonų ir nenaudojantis pabodusių pasakinių siužetų išlaisvintas šokis, nors jis jokiu būdu negali apsieiti be klasikinio šokio ir jo pagrindu praeityje sukurtų baletų.
O tokį šokį išvydau pamatęs choreografo M. Remeikio, kompozitoriaus M. Urbaičio ir scenografo A. Jacovskio sukurtą dviveiksmį baletą pagal žinomą austrų rašytojo F. Kafkos romaną „Procesas“. Eidamas į šį spektaklį buvau gana skeptiškai nusiteikęs, galvojau, iš kur tokiam jaunam buvusiam šokėjui atsirado tiek drąsos choreografiškai perteikti tokį sudėtingą kūrinį. Bet jau nuo pirmųjų muzikos garsų ir šokio judesių buvau prikaustytas prie kėdės ir neatitraukiau akių nuo scenos, kurioje regėjau konkrečia, bet tuo pačiu ir abstrakčia, išraiškinga, šiuolaikiška choreografine kalba, vientisa metroritmine partitūra su elektroninės muzikos intarpais, suabstraktinta erdve sprendžiamas aktualias šių dienų egzistencines žmogaus būties problemas, kurios jaudina ne vieną mūsų šalies pilietį, o ypač jaunimą, beje, sudarantį bene didžiausią publikos dalį ir ilgais plojimais bei garsiais šūksniais atsidėkojantį baleto kūrėjams.
Esu dėkingas baleto kūrėjams M. Rimeikiui, M. Urbaičiui ir A. Jacovskiui, neatsisakiusiems atvykti Lietuvos ir Austrijos draugijos kvietimu į susitikimą, kuris vyko nesuvaržytai ir kuriame buvo keliami įvairūs klausimai, susiję tiek su pačiu baletu, jo kūrimo procesu, tiek su kūrėjų asmenybėmis. Į juos gana išsamiai ir įdomiai atsakė minėti baleto kūrėjai. Tik tenka apgailestauti, kad šiame susitikime dalyvavo nedidelis būrelis baleto mėgėjų, nors šį spektaklį matė net keliasdešimt draugijos narių. Norėtųsi, kad baletas Procesas ir toliau su pasisekimu būtų rodomas ne tik mūsų Operos ir baleto teatro scenoje, bet ir būtų suteikta galimybė, kad jį galėtų pamatyti ir Austrijos baleto mėgėjai. Prie to derėtų prisidėti Lietuvos ir Austrijos draugijai propaguojant jį pagal galimybes susitikimuose su austrų politikais ir meno žmonėmis.
Dr. Antanas Svolkenis
Laudatio W. A. Mozartui
Lietuvos ir Austrijos draugija ir jos nariai yra dėmesingi ir jautrūs šios mūsų adoruojamos Vidurio Europos šalies kultūros reiškiniams bei jų lietuviškiems rezonansams. Štai šių metų sausis: jis primena Austrijos muzikos didžiūnų W. A. Mozarto ir F. Schuberto gimtadienius (atitinkamai sausio 27 ir 31 d.); iš tolo sekame sausio 24-vasario 3 d. Salzburgo koncertų salėse vykstantį tradicinį festivalį „Mozarto savaitė“ (per 60 koncertų ir kitų renginių!); sausio 19 d. Lietuvos nacionalinė filharmonija Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje (pakartojimas sausio 24 d. Ukmergės kultūros centre) surengė koncertą efektingu pavadinimu „Mozarto muzikos efektas“ (austriška muzika, lietuviškas atlikimas – Lietuvos kamerinis orkestras (dir. Robertas Šervenikas) ir net trys rečiau mūsų koncertuose su orkestru reprezentuojami solo instrumentai (fleita, obojus, arfa)… Be to, ir pati Lietuvos ir Austrijos draugija sausio 28 d. pažymi savo veiklos 25-metį!
Ta proga dera dar kartą priminti ir pašlovinti austrų muzikos ,,titulinį” genijų Mozartą.
Meno skliaute esama žvaigždžių, kurios, kartą įsižiebusios, nebeužgęsta. Kol gyvuos žmonija ir bus aktyvi jos atmintis, tol jų šviesa džiugins žvilgsnį, taurins sielą. Toks yra Wolfgangas Amadeus Mozartas. Vertinant šio austrų muzikos korifėjaus palikimą, jokie superliatyvūs epitetai nebus perdėti. Jeigu jums reikia meno šedevro pavyzdžio – imkite eilinį Mozarto opusą, jei jūs siekiate pajusti meno kūrinio įtaigos paslaptį – studijuokite Mozarto partitūras, jei esate praradę dvasinę pusiausvyrą ir ieškote paguodos – klausykitės Mozarto…
Apie Mozartą būtų per maža pasakyti, kad geniali jo kūryba pasaulyje garsina austrų kultūrą ir tautą. Nacionalinį austrų kompozitorių savu galėtų vadinti ir daugelis kitų tautų. Juk ne tik gimimo vieta, šalyje praleistas gyvenimas lemia menininko sąsajas su nacionaline kultūra, – greta to ypač svarbus yra jo kūrybos įsitvirtinimas tautos muzikinės patirties sanklodoje, atlikėjų repertuare, koncertų ir teatrų scenose. Pagal šiuos kriterijus ir Lietuva, jos muzikai bei klausytojai Mozartą gali laikyti savosios kultūros korifėjumi. Nerasite mūsų šalyje koncertinio sezono be stambių Mozarto opusų – simfonijų, koncertų, kvartetų ar Requiem. Ir, ko gero, jo kūriniai pas mus skamba dažniau nei bet kurio nacionalinio kompozitoriaus. Be Mozarto sonatų nėra išaugęs ir subrendęs nė vienas mūsų pianistas, be jo koncertų solistu virtuozu netampa nė vienas smuikininkas. Su Mozarto simfonijomis, divertismentais išaugo profesoriaus Sauliaus Sondeckio įkurtas Lietuvos kamerinis orkestras.
Į lietuviškąją mocartianą svarų indėlį įneša mūsų muzikos mokyklos, Muzikos ir teatro akademija. Be Mozarto kūrinių sumenktų atlikėjų studijų programos; jie ugdo jaunųjų menininkų klasikinio stiliaus grožio ir darnos pojūtį. Greta kasdienių pamokų, koncertų ,,su Mozartu” įgyvendinta daugelis stambių edukacinių mocartianos projektų. Prisimenu, kadais mano vadovautoje Muzikos akademijoje surengėme didžiulį koncertų ciklą ,,Visi W. A. Mozarto koncertai fortepijonui ir orkestrui” (1995 m.). Maratoniškame cikle skambėjo visi kūriniai (ne tik koncertai), kuriuos Mozartas yra sukūręs fortepijonui (ar ir keliems fortepijonams) ir orkestrui (viso 27). Juos atliko Akademijos dėstytojai, ryškiausi studentai ir absolventai kartu su profesoriaus Sauliaus Sondeckio diriguojamu Lietuvos kameriniu orkestru.
Lietuvos muzikos akademijai, per pirmuosius Nepriklausomybės metus jau įpratusiai būti daugelio tarptautinių renginių viešnia, atėjo metas imtis ir šeimininkės vaidmens. Tad 1998 m. vasarą buvo surengti tarptautiniai operos meistriškumo kursai ,,Užburtoji fleita Nidoje”. Keturias savaites per 70 vienuolikos šalių studentų – dainininkai, orkestrantai, pianistai, režisieriai – Baltijos pajūryje mokėsi dainuoti, griežti ir scenoje įgyvendinti Mozarto operinę kūrybą. Renginio sėkmę garantavo iš garsiojo menų universiteto ,,Mozarteum” pakviestas Mozarto muzikos žinovas dirigentas, ypatingais artisto, pedagogo, psichologo talentais apdovanotas profesorius daktaras Josef Wallnig. Jam vadovaujant buvo pastatyta žavioji Mozarto opera ,,Užburtoji fleita” ir viešai Nidos kultūros rūmuose publikai parodytos dvi režisūrinės operos versijos. Taip prasidėjo iki šiol besitęsianti kūrybinė Akademijos draugystė su J. Wallnigu. Vilniaus ir Kauno studentijai jo teikiamos muzikos atlikimo meistriškumo pamokos, Mozarto kūrinių studijos daugeliui profesoriaus klausytojų tapo tuo raktu, kuris jiems atvėrė duris į austrų muzikos genijaus stilistikos pasaulį ar net ir į tarptautinę sceną. Štai keletas J. Wallnigo meistriškumo pamokose dalyvavusių studentų atsiliepimų: ,,Pirmas įspūdis, kai Maestro stojo prie dirigento pulto, – kad tai žmogus, atėjęs iš paties Mozarto epochos”; ,,Tas džiaugsmas, kurį jis įžiebia mumyse, yra tas pats jausmas, kurio apimtas Mozartas kūrė šią muziką”. Tad dėsninga, kad J. Wallnigui buvo suteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaro vardas. Beje, jis taip pat yra Lietuvos ir Austrijos draugijos Garbės narys.
1999 m. Nacionalinėje filharmonijoje buvo surengta šešių koncertų ,,Mozarto savaitė”, kurią kartu su filharmonija inicijavo Lietuvos muzikos akademijoje įkurta ,,Mozarto draugija”. Akademijos studentai solistai ir studentų simfoninis orkestras, parengti J. Wallnigo, turėjo garbės pradėti šią savaitę.
2006 m. pasaulio meno bendruomenė minėjo W. A. Mozarto 250-mečio jubiliejų. Jo gimtinė Austrija būsimus jubiliejinius metus pavadino ,,Mozarto metais”. O Lietuvos muzikos ir teatro akademija, aplenkdama net pačią Austriją, paminėjimo vakarą surengė 2005 metų gruodį, pavadinusi jį ,,Mozarto metų išvakarės”.
Po dešimties metų, 2016-aisiais, minint W. A. Mozarto 260-ąsias gimimo metines, Lietuvos kultūrinei visuomenei buvo suteikta išskirtinė proga išgirsti ir pamatyti paties kompozitoriaus naudotą originalų smuiką, 1764 m. pagamintą italų meistro P. A. dalla Costa. Su ypatinga pagarba ir saugumo garantijomis šis relikvinis instrumentas buvo atvežtas į Lietuvą. Keturiose Vilniaus salėse pakiliai skambėjo W. A. Mozarto kūriniai, atliekami Muzikos ir teatro akademijos studentų simfoninio orkestro (dirigentai – M. Staškus ir J. Wallnigas), o solo smuiku griežė austrų smuikininkė ir muzikologė Anja Morgenstern, kuriai yra patikėta šio Mozarto instrumento koncertinė prezentacija. Tai buvo Lietuvos ir Austrijos draugijos (LAD) ilgai puoselėto projekto ,,Mozarto smuikas Lietuvoje” renginiai, realizuoti kartu su partneriais – Tarptautiniu Salzburgo fondu ,,Mozarteum”, Lietuvos nacionaline filharmonija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Muzikų rėmimo fondu, Lietuvos radiju ir televizija ir projekto rėmėjais. LAD Valdyba, Mozarto bičiulių sambūris siekė, kad Mozarto kūriniai, jo rankomis liesto smuiko garsai pasiektų plačius visuomenės sluoksnius ir ypač jaunimą – Lietuvos muzikos mokyklų mokinius ir jų mokytojus, atvykusius į Vilnių paklausyti autentiško Mozarto smuiko skambesio ir ypač pakiliai pristatomų austrų genijaus kūrinių.
Minėtieji lietuviškosios mocartianos renginiai yra ženklas ypatingos mūsų pagarbos ,,subtiliajam šviesos ir meilės genijui” (taip Mozartą apibūdino R. Wagneris), jo šaliai Austrijai ir jos meno kultūrai.
Juozas Antanavičius
2018 m. Tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje AUSTRIJOS stendą atstovavo Lietuvos ir Austrijos draugija
Lietuvos ir Austrijos draugija 2018 m. gruodžio 1 dieną dalyvavo Tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje Austrijos stende. Austrijos stendas ir šiemet sulaukė didžiulio susidomėjimo. Šiais metais pavyko surinkti nemažą sumą paramai: 3861 eurą. Visa mugės dalyvių surinkta suma bus padalinta aštuoniems skirtingiems labdaros projektams Lietuvoje.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie geranoriškai aukojo savo darbą ir laiką bei padėjo prie Austrijos stendo paruošiamųjų ir kitų darbų. Nuoširdus ačiū:
Ritai Tydei ir Urtei, Jolitai Malinauskaitei ir Ričardui Bukelskiui,, Anitai Marijai Drukteinienei, Onutei Kacėnaitei, Karmelai Rudaitienei, Jonui Skužinskui, Nijolei Jovarienei, Vidai Pasausienei, Zofijai Tikuišienei, Arvydui Vydžiūnui, Birutei Valentienei, Draugijos prezidentui Petrui Kuncai.
Labai dėkingi esame mūsų rėmėjams:
Dėkojame už paramą Anitai Marijai Drukteinienei, Rostislavui Volodzko, Laimutei Miniotienei, Viltei Gridasovai.
Dėkui Jums už gerą širdį. Jūsų visų dėka, padovanosime stebuklą tiems, kuriems tikrai reikia pagalbos ir paramos.
Daugiau informacijos internetiniame puslapyje adresais: http://www.iccb.lt ir http://www.facebook.com/ICCB.LT
Nuoširdžiai dėkodama, Kristina Valentonienė, vicepirmininkė
Džiaugsmingai sveikiname Draugijos narę Loretą Jastramskienę
Džiaugsmingai sveikiname Draugijos narę Loretą Jastramskienę tapus Lietuvos rašytojų sąjungos nare!
Miela Loreta, linkime Jums kūrybinės sėkmės
Baroko stiliaus šokiai draugijoje
2018 m. lapkričio 14 dienos vakarą Lietuvos ir Austrijos draugijoje skambėjo muzika, pagal kurią mokėmės šokti baroko stiliaus šokių. Apie baroko epochą pasakojo ir šokių mokino Draugijos viešnia iš Austrijos prof. Margit Legler. M. Legler įvaldžiusi baleto, dainavimo, vaidybos ir logopedės specialybes, pasakojo apie baroko epochą Prancūzijoje, Austrijoje ir Anglijoje, kuo skiriasi senasis barokas nuo „Mozarto laikų“ baroko. Aiškinomės baroko stiliaus bruožus (sudėtingumą, įmantrumą, dramatiškumą ir kt.) muzikoje, šokyje, teatre ir dainavime. Pati profesorė dirba privačiame Vienos universitete, Zalcburgo „Mozarteum“ universitete ir Vienos operoje. Antroje malonaus susitikimo pusėje mokėmės žingsnelių ir figūrų, kuriuos jungėme šokyje. Vakaras baigėsi įraudusiais nuo šokio skruostais ir gera nuotaika.
Josef Wallnig. Rede zum Nationalfeiertag
Es sind wohl die drei beglueckendsten und wichtigsten Worte, die in der neueren Geschichte Oesterreichs ausgesprochen worden sind. Bedeuteten sie doch das Ende der Besetzung Oesterreichs durch die vier alliierten Maechte Frankreich, England, die Vereinigten Staaten von Amerika und der Sowjetunion nach dem Zweiten Weltkrieg.
Yra trys labiausiai džiuginantys ir svarbiausi žodžiai, kurie ištarti Austrijos naujoje istorijoje. Jie reiškia keturių sąjungininkų pajėgų: Prancūzijos, Anglijos, Jungtinės Amerikos valstijos ir Tarybų Sąjungos okupacijos pabaigą Austrijoje po antrojo pasaulinio karo.
Auch ich erinnere mich noch an jenen 15. Mai des Jahres 1955, – ich war knapp neun Jahre alt, – als vom Balkon des Schlosses Belvedere Aussenminster Leopold Figl den begeisterten Oesterinnerinnen und Oesterreicher jene drei Worte zurief: „Oesterreich ist frei“. Und viereinhalb Monate spaeter, nach dem Abzug des letzten Besatzungssoldaten, war Oesterreich wirklich frei.. Das feiern wir heute.. (daugiau…)
Vilniuje paminėta Austrijos Respublikos nacionalinė šventė
2018 m. spalio 26 d. Lietuvos ir Austrijos draugija (LAD) bei Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Austrų literatūros skaitykla (vadovė – K. Rudaitienė) surengė Austrijos Respublikos nacionalinės šventės paminėjimą. Iškilmės bibliotekos Konferencijų salėje prasidėjo Salzburgo Katedros varpų gaudesiu. Taip buvo sumanyta, idant pagerbtume šį legendinį Austrijos miestą. Juolab, kad renginyje dalyvavo mielas Lietuvos muzikų ir Draugijos bičiulis, Salzburgo Muzikos ir dramos meno universiteto „Mozarteum“ profesorius, dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras Josef Wallnig (Jozefas Valnigas).
Lietuvos ir Austrijos partnerystė mokslo ir meno delegacijų pasikeitimais prasidėjo dar 1970 metais, o 1989 m. Vilnius sudarė Bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį su W.A. Mozarto gimtuoju miestu Salzburgu, tad reguliariai bendraujama meno, mokslo, ekonomikos, švietimo srityse, LR Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Austrija grupė.
2016 m. pabaigoje uždarius Austrijos Respublikos ambasadą Lietuvoje (buvo įkurta 1997 m.), Lietuvos ir Austrijos draugija tapo pagrindinė institucija, nuolat reflektuojančia šios Alpių šalies kultūros (ypač muzikinės) ir švietimo aktualijas, minėtinas datas, rengiančia susitikimus su į Lietuvą atvykstančiais austrų kultūros žmonėmis. Tad ir šis jau tradiciniu tapęs austrų Nacionalinės šventės paminėjimas Draugijai yra maloni priedermė.
Renginį pradėjo LAD prezidentas prof. Petras Kunca. Lietuvių ir sklandžia vokiečių kalba pasveikinęs Draugijos narius ir renginio svečius visiems Austrijos bičiuliams gerbtina proga, Prezidentas priminė svarbiausias pastarųjų metų Draugijos veiklos iniciatyvas, renginius, ypač išskyręs Lietuvos melomanams padovanotą retą galimybę pamatyti ir išgirsti autentišką W. A. Mozarto Vienos laikotarpio smuiką, pagamintą italų meistro Pietro Antonio dalla Costa XVIII amžiuje. Nors ši unikali LAD ir Tarptautinio fondo „Mozarteum“ iniciatyva įgyvendinta prieš du metus, tačiau tik dabar LRT ir LAD pastangomis Mozarto smuiko renginių Vilniuje filmuoti puslapiai pateko į You Tube sistemą („geriau vėliau, negu niekada“…). Tad tai ir buvo pretekstas dar kartą akcentuoti įsimintinas Mozarto smuiko lietuviškosios biografijos dienas. Ir žinia, kad daug LAD-os iniciatyvų nebūtų buvę kokybiškai įgyvendintos be valstybinių ir privačių Draugijos rėmėjų paramos. Už tai jiems buvo pareikšta Prezidento padėka, nepamirštant ir mūsų partnerių Vienos ir Salzburgo institucijose.
Oficialiąją renginio dalį pratęsė garbingas vakaro svečias Josefas Wallnigas, renginio savaitę teikęs Mozarto kūrinių atlikimo pamokas Kauno muzikiniam jaunimui. Kaip visada, J. Wallnigo kalba pasižymėjo būdinga šiam asmeniui elegancija, ji buvo prisodrinta aliuzijų į Austrijos istoriją. Kalbos pabaigoje oratorius pateikė keletą išmintim ir elegantišku humoru dvelkiančių žymių Austrijos asmenybių citatų, kurios mus lietuvius skatino pagalvoti apie abiejų tautų istorijos ir būdo bruožų bendrumus. Štai keletas citatų: „Austrijoje mums visada skubiai reikia reformų, tačiau niekas neturėtų keistis…“ (buvęs Austrijos federalinis kancleris Viktoras Klima); „Jei vieną dieną ateis pasaulio pabaiga, aš persikelsiu į Vieną, nes ten viskas vėluoja 50 metų“ (kompozitorius Gustavas Mahleris). /Šiame tinklapio puslapyje pateikiama ištisa Josefo Wallnigo kalba; vertėja K. Valentonienė/.
Šventiniame renginyje dalyvavo būrelis žinomų politikos ir visuomenės atstovų, Austrijos bičiulių, kurie buvo pakviesti tarti žodį. Tai kelių LR Seimo komisijų narys ir Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupės pirmininkas Kęstutis Masiulis, grupės narys, kelių Seimo komitetų ir komisijų narys Stasys Šedbaras, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas ir Europos reikalų komiteto narys Egidijus Vareikis, žinomas politikas, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojo J. Razmos padėjėjas-sekretorius Arvydas Vidžiūnas, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys ir Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis.
Vakare pasisakiusieji minėjo perspektyvius Lietuvos kultūrinius, ekonominius, politinius ryšius su Austrijos Respublika, akcentavo rezultatyvų Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupės ir Lietuvos ir Austrijos draugijos bendradarbiavimą, Austrijos ir Lietuvos istorijos paraleles.
Štai, 2009 m. minėjome Lietuvos vardo 1000-metį (paminėtas 1009 m. Kvedlinburgo analuose), analogiškai Austrija šalies vardo (Ostarrichi, vėliau Oesterreich – vardas, žymintis Babenbergų markgrafystę) pirmąjį paminėjimą fiksuoja 996 m., t.y. tik 13 metų anksčiau už Lietuvą; o lotynizuota šalies vardo forma rašytiniuose šaltiniuose pasirodo tik XIII a.
Taip pat palygintini Lietuvos moderniosios valstybės bei Austrijos Respublikos 100-mečiai: po Vokietijos ir jos sąjungininkės Austro-Vengrijos pralaimėjimo I-ajame pasauliniame kare ir žlugus ilgametei Habsburgų monarchinei dinastijai, 1918 m. lapkričio mėn. Austrija, praradusi kai kurias turėtas vengrų ir slavų žemes, tapo Pirmąja Austrijos Respublika (pradžioje vadinta Vokiečių Austrija). Tad 2018 m. žymi abiejų nepriklausomų valstybių 100-metį.
Abiejų šalių istorinėje biografijoje raiškus buvo siekis iš savųjų teritorijų išvesti išorines okupacines pajėgas. Lietuvai ta ilgai godota diena – 1993 m. rugpjūčio 31 d., kai jos sieną kirto paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas. Kaip žinia, Austrija po II-jo pasaulinio karo buvo padalinta į keturias okupacines zonas, kurias kontroliavo Didžioji Britanija, Prancūzija, JAV ir TSRS. Kaip ir Lietuva, Austrija pasiekė diplomatinę pergalę, kai po dešimtmetį (o Lietuvoje net 50 metų!) trukusio „minkštojo“ okupacinio režimo 1955 m. spalio 26 d. jos teritoriją paliko paskutinis užsienio kareivis, buvo priimta neutraliteto deklaracija, ir Austrija tarptautiniu mastu tapo pripažinta kaip suvereni, nepriklausoma valstybė. Vėliau ši diena buvo paskelbta Austrijos Nacionaline švente.
Minint šią reikšmingą datą renginio dalyviams kilo dar daug kitų minčių, žyminčių Lietuvos ir Austrijos istorijos, meno kultūros, tautinio patriotizmo, švietimo, aplinkosaugos, meilės gamtai paraleles.
Šventiniame vakare buvo perskaitytas išvykoje esančio Austrijos Respublikos Garbės konsulo Lietuvai profesoriaus Vytauto Mizaro pasveikinimo laiškas. Miela staigmena buvo ir iškilmių vakare apsilankiusio rašytojo ir vertėjo Teodoro Četrausko dovana Austrų literatūros skaityklai – jo išverstas moderniosios austrų literatūros klasiko Roberto Musilio dviejų dalių romanas „Žmogus be savybių“.
Vakarą praturtino įprasta Lietuvos ir Austrijos draugijos iškilmingų renginių tradicija į programą įjungti kokį ryškų austrų kultūros akcentą – austrų muzikos ar atlikėjų koncertą, knygos pristatymą ar pagerbti austrų menininko jubiliejų. Šįkart buvo paminėtos žymiojo Austrijos moderniosios dailės korifėjaus Gustavo Klimto (1862-1918) mirties metinės. Išsamų dailininko gyvenimo ir kūrybos pristatymą pateikė menotyrininkė mokslų dr. Nijolė Tumėnienė. Analitiniais apibendrinimais ir paveikslų reprodukcijomis buvo atskleistas šio moderno stiliaus austriškosios atšakos secesijos (Sezession) pradininko ir pripažinto autoriteto tapybos ir grafikos kūrybinis palikimas. Pratęsiant aukščiau gvildentą Austrijos ir Lietuvos istorijos ir kultūros paralelių aptarimą paminėtini secesijos stiliaus aidai lietuvių dailėje ir architektūroje. Būdingieji šios meno pakraipos bruožai – antiakademinės nuostatos, simbolizmo ir orientalizmo atgarsiai, žaismas dekoratyviais elementais, grakštus linijinis piešinys. Tokių bruožų pastebima P. Galaunės, K. Šimonio, P. Kalpoko, P. Rimšos net ir M.K. Čiurlionio knygų ir taikomojoje grafikoje, tapyboje. Secesijos bruožų randame ir Lietuvos architektūroje – pavyzdžiui, gyvenamųjų namų komplekse Vilniuje prie Lukiškių aikštės (vadinamoji J. Montvilos kolonija), galgi ir Nacionalinės filharmonijos rūmų eksterjere ir interjere.
Šventinių iškilmių dalyviai išsiskirstydami palinkėjo Austrijos Respublikai sėkmės šį pusmetį pirmininkaujant Europos Sąjungai.
Prof. Juozas Antanavičius
Pauliaus Olšausko nuotraukos
Wolfgangas Klosas – tarp giedančių Lietuvos himną
Liepos 6 d. Ignalinos rajono Mielagėnų seniūnijos Paliesiaus dvare minint Valstybės šventę – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – buvo giedamas Lietuvos himnas. Išties įspūdingai sutvarkytoje dvaro aplinkoje, gamtos prieglobstyje himnas suskambo ypatingai pakiliai. Salėje tarp gausiai susirinkusiųjų giedotojų matėme ir keletą kitų Europos valstybių atstovų, jų tarpe – ir Austrijos – Lietuvos draugijos prezidentą prof. Wolfgangą Klosą.
Paliesiaus kaime renovuotoje dvaro sodyboje vyksta patrauklūs kultūriniai renginiai, atliepiantys klausytojų ir žiūrovų interesus, todėl juos jau keli metai pastoviai lanko gausi publika, užsienio svečiai. Klosas atvyko į Paliesių kartu su savo Vienos kolegomis ir buvusiais universiteto studentais, kurie jį dažnai pakviečia dalyvauti įvairiuose renginiuose Lietuvoje. Šį kartą jis dalyvavo viešosios įstaigos „Ars Lituanica“ ir Paliesiaus dvaro surengtame Valstybės dienos minėjimo koncerte. „Ars Lituanica“ suplanavo šią įdomią išvyką į Rytų Lietuvą, organizuodama 3-jį tarptautinį muzikos festivalį „Ars SummerFest“ Vilniuje.
Profesorius W. Klosas yra gerai žinomas Lietuvoje austrų muzikas – atlikėjas ir pedagogas. Ilgus metus būdamas Vienos muzikos ir teatro universiteto profesorius, prorektorius užsienio ryšiams, jis ženkliai prisideda prie Austrijos ir Lietuvos kultūrinių ryšių plėtojimo. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pedagogai ir jaunimas, vykstantys į Vieną pasikeitimo dėstytojais ir studentais programos Erasmus rėmuose, visuomet sulaukia jo geranoriško dėmesio ir yra jo globojami. „Ars Lituanica“ įkūrėjai ir vadovai – smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir violončelininkas Glebas Pyšniakas – Lietuvoje gerai paruošti jaunieji atlikėjai, neseniai su pagyrimu užbaigė savo universitetinį išsilavinimą Vienoje. Jų kviečiami, profesoriai W. Klosas, Reinhardas Latzko, Christianas Altenburgeris ir kiti tęsia bendradarbiavimą atvykdami į Lietuvą kartu su savo studentais, vadovauja festivalio meistriškumo kursams ir kartu su jaunimu muzikuoja koncertuose.
Paliesiaus „Pasagos salėje“ klausėmės fortepijoninio trio – D. Dėdinskaitė (smuikas) – G. Pyšniakas (violončelė) ir Simona Zajančauskaitė (fortepijonas) – atliekamos lietuvių kompozitorių kūrinių programos. Antroje koncerto dalyje skambėjo Johanneso Brahmso Pirmasis fortepijoninis kvartetas g-moll op.25. Ši iškilminga muzika apgaubė vakaro klausytojus ypatinga šventine nuotaika, įkvėpė juos ilgiems aplodismentams. Jos atlikėjai – smuikininkas Džeraldas Bidva (smuikas), W. Klosas (altas), R. Latzko (violončelė) ir Baiba Osina (fortepijonas, Latvija/Austrija). Koncertą įrašė Leipzigo dokumentinių filmų kompanija „Accentus Music“, ruošianti muzikinius siužetus Vokietijos televizijoms. Matyt, galėtume teigti, jog šis vakaras visiems jo dalyviams tapo lyg langu į pasaulį ir atkreipė dėmesį į sėkmingą Lietuvos ir Austrijos kultūrinių ryšių plėtrą.
Pokalbyje po koncerto prof. W. Klosas prašė perduoti šiltus šventinius sveikinimus Lietuvos ir Austrijos draugijos nariams, pakvietė mūsų Draugiją vėl apsilankyti Vienoje. (Apie ankstesnį šių metų susitikimą su prof. W. Klosu žr. žemiau)
Petras Kunca
Nuotraukų autorius – Algis Jakštas (Švenčionėliai)
Susitikimas su Austrijos dramaturgu Eberhardu Petschinka
Vokiečių eteryje dažnai galima girdėti: „Eberhardas Petschinka yra vienas ryškiausių dramaturgų vokiečių kalbos erdvėje“, „Vienos dramaturgas Eberhardas Petschinka yra vienas sėkmingiausių pjesių autorių vokiečių kalbos erdvėje. Jau po tokių pjesių, kaip „Krokas (jo pseudonimas) ir Rafaelis Sanchez (bendraautorius) pasakoja“, „Pagrok man giesmę apie mirtį“ jis sulaukė tarptautinio pripažinimo“, ir panašiai. (daugiau…)
Vilniuje koncertavo Vienos filharmonijos orkestras
Vilniaus festivalio programos kiekvienais metais intriguoja iš karto dviem – kūrinių ir muzikinių interpretacijų – vektoriais. Festivalio dėka parašyta ir parengta daugybė lietuvių autorių didelių premjerų, pasirodė tikrai nemažai atlikimo meno klasikų. Šiųmetis, 22-asis Vilniaus festivalis labiau nei muzikos opusų atradimais virto interpretacijos meistų scena. Girdėjome Violetos Urmanos kamerinį rečitalį (su pianiste iš Zalcburgo, LAD bičiule Gaiva Bandzinaite), olandus pianistus brolius Lucą ir Arthurą Jussenus, pianistą Andrių Žlabį (JAV), dainininką Modestą Sedlevičių (baritonas, Vokietija), prancūzų baroko ansamblį „Les Accents“ ir kt. , o festivalio pabaiga prilygo monarchų vizitui – koncertą surengė Wiener Philharmoniker (Vienos filharmonijos orkestras)! Tai šimtmečio gastrolės, pabrėždama orkestro statusą ir organizavimo sunkumus, sakė Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė. Koncertas „Vienos filharmonijos orkestras sveikina Lietuvą“ vyko Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. (daugiau…)
LAD nariai apsilankė LR Seime
Šiais metais, 
minėdama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Lietuvos ir Austrijos draugija (LAD) pažymi šią sukaktį įvairiais renginiais, tarp kurių ypač įsimintini Draugijos narių susitikimai Lietuvos Respublikos Seime birželio 12 d.
16 mūsų Draugijos narių (jų tarpe ir visi 6 Valdybos nariai) dalyvavo valandos trukmės ekskursijoje Seimo rūmuose. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Laima Šandarienė vadovavo mūsų kelionei per rūmų erdves, primindama su jais susijusius Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įvykius, detaliai paaiškindama kiekvienos salės funkcijas ir dabar jose vykdomą veiklą. Ji supažindino mus su nuolat Seime vykstančiu valstybės valdymo gairių nustatymo procesu, įstatymų leidybos procedūra, pakviesdama mus į Seimo plenarinių posėdžių salę, kurioje galėjome tiesiogiai klausytis parlamentarų debatų. Rūmuose apžiūrėjome eksponuojamas parodas, vitražus, gilinomės į dokumentų kopijas, nuotraukas ir simbolius, atskleidžiančius mums Lietuvos parlamentarizmo istoriją ir įvykius , lėmusius valstybės raidą. Dabar galime teigti, kad ekskursija į Seimą suteikė galimybę dar kartą apžvelgti Lietuvos valstybės istorijos panoramą ir priminė mums, jog šiuose rūmuose buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, kurios deklaravimo šimtmetį minime ypatingai pakiliai. (daugiau…)
LNOBT pasirodė „Idomenėjas“!
„Idomenėjas“ – Wolfgango Amadeus Mozarto seria (it. rimtoji) opera. Šio žanro veikalo pastatymas mūsų nacionaliniame teatre Lietuvai yra svarbus humanizmo žygis, nes tos 18 a. kultūros mes nežinome. Pirmiausia todėl, kad mūsų krašto publika užstrigusi ties 19 šimtmečio muzika. Dažnokai studijuoijame ir baroką. 18 a. II pusės muzika Lietuvoje gyvuoja kaip pramoga, dažniausia grojami lengvųjų žanrų opusai (koncertai solo instrumentui su orkestru, ankstyvosios simfonijos ir t.t), kaip juos suprato ir patys kompozitoriai. Ilgus metus LNOBT būdavo atnaujinama Mozarto opera buffa „Figaro vedybos“. Tuo tarpu klasicizmo epochos (Josepho Haydno, Mozarto) aukštoji stambiųjų žanrų muzika mums yra neegzistuojantis reiškinys, ir todėl prarandame gryniausios muzikos, muzikos kaip meno esmės, suvokimą, tą nesuinteresuoto grožio lygmenį, į kurį turime orientuotis siekdami iš pagrindų dvasiškai atsinaujinti. (daugiau…)
Ne tik apie vargonus: susitikimas su svečiu iš Salzburgo prof. Hannfriedu Lucke
Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, Austrų ir šveicarų literatūros skaitykloje įvyko (05 24) turiningas Lietuvos ir Austrijos draugijos inicijuotas vakaras – į svečius pakviestas Vilniuje viešintis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) talkinantis vargonininkas prof. Hannfriedas Lucke. Su šios skaityklos vadovės Karmelos Rudaitienės, draugijos pirmininko prof. Petro Kuncos gan gausiai suburtais austrų kultūros gerbėjais svečias, Salzburgo “Mozarteum’o” prorektorius Lucke dosniai dalijosi savo patirtimi, įspūdžiais, įžvalgomis, savo “žinutes” skleisdamas asmeninio žavesio bangomis. (daugiau…)